Kai kurie žmonės mūsų blogo rašymo pradžioje sakė, jog “žiurkės” skamba ne per gražiausiai. 🙂 Bet kad jūs žinotumėt, kaip vadinasi vienas mano mėgstamiausių knygų blogų!
Bokhora! “Bok”- knyga, “hora” – kekšė. Knygų kekšė 🙂
Pavadinimas gal ir šokiruojantis, bet, be abejo, labai įsimintinas.
Blogą rašo penkios merginos/moterys, ir jų blogas yra, ko gero, pats populiariausias knygų blogų kategorijoje. Blogo stiprioji pusė yra būtent tai, kad jį rašo penki žmonės, turintys skirtingus skonius, skaitantys įvairių žanrų knygas, blogas nuolat atnaujinamas, o leidyklos joms sunčia nepadorius kiekius naujų knygų, tai naujausių knygų recenzijas pirmiausia galima perskaityti būtent bokhora.se
O pasivadino jos knygų kekšėmis todėl, kad jos nėra ištikimos vienam žanrui, jos skaito viską: ir Nobelio premijos laureatus, ir chick lit, ir biografijas, ir poeziją, ir žurnalų straipsnius. Žodžiu, skaito viską, kas papuola… elgiasi kekšiškai 🙂
Gal kada nors ruošeisi būti Kristaus sužadėtinė? Įdomu būtų tokią paskaityti. Daugelis knygų tvarkingai gražiai aplenktos
Toliau kuičiamės ant aukšto pas mano močiutę. Tiesa, paklausiau, kaip čia visos tos knygos atsidūrė, sakė, kad senelio broliai, kurių buvo net du kunigai (apie vieną iš jų čia), kai keldavosi iš vienos parapijos į kitą, dalį knygų palikdavo namuose, kurie niekur nekeliaudavo. Močiutė dar paskaudino man širdį pasakydama, maždaug taip: “kiek tų knygų čia buvo, krūvos, sudeginom”. Vos infarkto negavau. Kaip, kam, kodėl!!! “Žiurkės apgraužė (ir visaip kitaip apdergė, nerašysiu smulkmenų)”. Štai tokia likimo ironija. Tai važiuokit žemyn ir žiūrėkit, kas man dar užkliuvo.
Oi, sužieduotinė. Čia pirmas puslapis. IliustruotaDar viena iliustruotra dideliais paveiksliukais per visą puslapį. Vaikystėj labai mėgau šuniukų iliustracijas, šita būtų baisiai patikusNebūtinai baltos lankos, juodos avys 🙂Švento rašto turinys ant tapetinio aplankaloOriginalus Wilhelm Tell!Ir Orleano mergelė!Kažkokie bažnytiniai leidiniai. Pavyzdinai skaidrūs, su visom pajamom ir išlaidom. Kažin dabar tokių būna? Ar visoj bažnyčioj "juodoji buhalterija"?Va taipIr šitaipPolitinė knygelėKas yra socialistai?
Su garantijom
Ir tokios knygos: su mašinėle ant plonų plonų lapų
Mamos gauta dovana, kai jai buvo 14...
Čia ta dovanaO čia šiaip, jei nežinotum, ką veikti Palangoje 🙂
Anspauduotos knygynuoseDra viena labai labai sena knyga. Garantuotai seniausia bloge
O čia tai mano atradimas. Na, toks. Nebūtų blogo, nebūtų ir atradimo. Kažkada rašiau apie tokį knygų žmogų Vilniuje – Juozapą Zavadzkį. Dar pati pagalvojau, kad tokia senovė čia kabo ant pastato sienos, nei kas žino, nei ką, o pasirodo, pas mano močiutę ant viškaus palaimingai manęs laukia senų senutėlė knyga, spausdinta ne kur kitur, o Zavadzkio spaustuvėj. Tiesiog unvelievable. Lobis. Taip susitinka atsitiktinumai.
151 m. senumo knygaKnyga, spausdinta šalia Vilniaus Universiteto buvusioj spaustuvėj
Yra tokia švediška patarlė Den som väntar på något gott väntar aldrig för länge. Išvertus pažodžiui reiškia Tas, kuris laukia ko nors gero, niekada nelaukia per ilgai. (Jei lauki kažko gero, laukimas neprailgsta).
Mano kantrybės koeficientas yra 0,000002, tai man šita patarlė atrodo kaip didžiulė nesąmonė. Gal čia koks protestantiškas mazochizmas pas tuos švedus, noras save disciplinuoti ir treniruoti?
Dešimties dienų laukimas, kol Bokus.se atsiųs man užsakytas knygas, tikrai prailgo. Bet vakar gavau ir elektroninį laišką ir SMS patvirtinimą, jog mano knygos išsiųstos, ir kad jei mano laiškanešys nuspęs, jog paketas tilps į pašto dėžutę, tai siuntinys ateis per vieną ar dvi dienas. (Ar tikrai reikia mano laiškanešiui suteikti tokias didžiules galias?)
Bet šiandien pašto dėžutėje radau štai ką:
Nors turiu knygos lietuvišką leidimą, neišdrįsau skaityti lietuviškai. Bijau, kad sugadins J.S.Foer, todėl “Everything is Illuminated” skaitysiu angliškai
Mano mieloji draugė žiurkelė L. E.Jong knygą “Fear of Flying” yra įtraukusi į savo knygų šimtuką, o kadangi E.Jong žada atvažiuoti į Göteborgo knygų mugę, kurioje planuoju ir aš apsilankyti, tai dabar šita knyga bus skaitoma be eilės.
James Frey “Million Little Pieces” man vis rekomendavo vienas internetinis puslapis, mano draugė, Oprah book club, New York Times Best Seller List (15 savaičių pirmoje vietoje). Kai visi taip rekomenduoja, ar gali sakyti ne?
Žinote, kas šitame paveiksliuke? Nauja Vilniaus Universiteto biblioteka. Gražu, džiugu, tikiuosi, kad bus pastatyta kaip ir planuojama ir nebus “norėjom, kaip geriau, gavos, kaip visada”. Daugiau apie šią modernią biblioteką čia.
Knygos apimtis puiki, 141 puslapis -ne per daug ir ne per mažai, graži struktūra, beveik meditacinė nuotaika, talpinanti tiek rusišką rezignaciją, tiek prancūzišką eleganciją.
Jau pabaigiau šiandien pradėtą “Moteris, kuri laukė”, tai dabar man lovoje kompaniją palaiko Romain Gary (ir vėl prancūzas! Charmant! ) ir jo “Moters šviesa”.
Po to, kai mūsų namuose atsirado mylimasis trupinukas, mano meilė trumpoms knygoms pastebimai išaugo, nes gerokai sumažėjo laiko skaitymui.
Žinoma, storos plytos teikia ilgą skaitymo džiaugsmą, bet trumpųjų knygų žavesys yra nenuginčytinas, nes lengviau pajusti knygos dvasią, kadangi ją perskaitai per daug trumpesnį laiką.
Vienas ar du prisėdimai padeda išlaikyti galvoje knygos atmosferą,tada daug sunkiau pamesti pasakojimo siūlą ir daug lengviau įsiurbti į save knygą kaip vientisą, o ne fragmentišką kūrinį.
Interneto platybėse radau pasakojimą apie tai, kaip vienas vyras, gyvenantis JAV, nukeliavo per 30 valstijų ir sukorė daugiau nei 12.000 mylių vien tam, kad jo kelias GPS parašytas tekstas paskatintų kitus skaityti Ayn Rand knygas.
Gerai, kad ne William Shakespeare yra jo mėgstamiausias autorius 🙂
Tikriausiai gyvenime man patinka visokios virtuvės, išskyrus tą tikrąją, kur daromas valgis. Man baisiausiai įdomu, kaip gaminami įvairūs daiktai, kaip baleto šokėjai mokosi šokti, kokie ji būna pavargę, prakaituoti ir apsirengę repeticijų rūbais, kaip režisierius aiškina aktoriams, ką nori juose matyti, kaip siuvimo fabrike ant ilgo stalo suklojamos medžiagos prieš jas sukerpant ir taip toliau, ir panašiai. O šiandien gavau prisiliesti prie to stebuklingo knygos atėjimo į šį pasaulį, nes apsilankiau Tyto Albos leidyklos lietuvių autoių 2010-2011 m. rudens ir žiemos knygų pristatyme. Toks knygų madų show (ačiū labai Giedriui, kad mane pakvietė).
Taigi, preitą savaite užsisakiau knygų internetu ir dar maišą parsinešiau iš Sostinės dienų, tad prieš užmiegant, kaip Bridžit Džons kad sau pažadėdavo surūkyti mažiau cigarečių ir numesti Xkg, taip ir aš pasižadėjau šiemet daugiau knygų nebepirkti. Jei gerai atsimenat, panašiai buvau pasižadėjus po Knygų mugės ir dar poros gerų apsipirkimų. Taigi ir po tokio pasižadėjimo, aš einu į Tyto Albos prezentaciją. Vajei. Dabar noriu perskaityti VISAS pristatytas knygas. Visas. Gerai dar kad Filomena Taunytė ten nedalyvavo, nes tikriausiai norėčiau perskaityti ir jos knygą. Buvo toks šaunus pristatymas, tokie šaunūs autoriai, tokia šauni leidyklos vadovė, tiek skaniai prisijuokiau (balsu, garsiai, CHA CHA CHA!!!). Buvo superinė viena su pusė valandos. Kaip dabar pagalvoju – nerealu vienoj vietoj susitikti su tieka daug autorių. Ir toks saldus prisilietimas prie ateinančių knygų – šita spalį, šita – lapkritį, šitą – pavasarį. O jau tos kurios išleistos – reikės man implantuoti kokį aparatą, kuris imtų pypsėti prisiartinus prie knygyno, tada atvažiuotų apsaugos firma ir mane rėkiančią nuvežtų namo (į tą kitą virtuvę). AAAA!!!
Marius Burokas – poezijos knyga “Užmaršties užkalbėjimai”
Mariau Buroko eilės
Ilzė Butkutė “Karavanų lopšinės”
“Poezija – verkti iš laimės”
Ilzės Butkutės eilėraštisMarius, Ilzė
Marius Jonutis “Slibinas Jurgis ir kitos istorijos”
Marius Jonutis :”Ką berašyčiau, deda į vaikų lentynas”
Nomeda Marčėnaitė: “Paveikslus irgi”
🙂
Marius Jonutis, Aušra Matulevičiūtė, Raimundas Milašiūnas
Aušra Matulevičiūtė “Ilgesio kojos” – apie emigrantus. Gal visai kitaip nei kitose knygose?
Raimundas Milašiūnas “Sielos paslaptys” – ne tik apie tai, ką mes sapnuojam ir ką tai reiškia.
Robertas Petrauskas “Trečiojo Reicho triumfas: Antrasis pasaulinis karas Europoje”, kaip sakė leidyklos vadovė, nors autorius ir nėra antrojo pasaulinio karo dalyvis, yra apsėstas tuo karu ir daug apie jį žino.
Linas Slušnys, Jonas Girskis, Paulius Jurkevičius, Algimantas Variakojis, Gabrielius Liaudanskas-Svaras “Būk vyras: berniukų knyga” -šitą irgi labai noriu perskaityt. Labai. Parašyta kaip atsvara mergaičių knygai, bet kažkodėl apie mergaites man visai neįdomu skaityti, o apie berniukus net labai 🙂
Svaras, Algimantas Variakojis ir Jonas Girskis
Martynas Starkus “Tuk tuk Indija”
Mačiau filmukus apie Martyno ir Vytaro kelionę, tai knygą pavartysiu, o štai Martyno knygos konsultanto, jo draugo indo būsimą knygą “Lietuvos žentas”, kurią jis nori parašyti mėnesį keliavęs po Lietuvą vienas (įsivaizduok jį savo kaime), tai tikriausiai norės paskaityti visi 🙂
Vis kur nors pamatydavau šito dailininko paveikslus, net nežinodama, kas tas dailininkas, kokia jo pavardė. Labai išskirtiniai paveikslai, labai kritę man į akį, kad net atsimenu (ne pavardę, paveikslus). O dabar jau žinau, kas jis ir labai laukiu knygos.
R.Sližys Dvyniai
Ksenija Jarošovaitė, Kristina Kleponytė, Regina Norvaišienė, Ramutė Rachlevičiūtė“Degantis gyvenimo artumas. Elvyra Kairiūkštytė (1950-2006)”
Sakė, šitą knygą reikia duoti skaityti vaikams, kurie nori lankyti dailės mokyklą būti dailininkais. Kad nebenorėtų jais būti arba, priešingai – norėtų.
Taip per savaitę mano prigrūsta knygų eilė… ech, patapo visišku chaosu. O skaityt visai neturiu kada. Šiandien vėl – nė puslapio…
Atsimenat mokyklines ekskursijas barškančiu autobusu, kai iš kuprinių traukdavom į sviestinį popierių (kuris nuo riebalų pasidarydavo permatomas) įvyniotus sumuštininus? Pamenat, kaip autobusui sustojus kas nors būtinai džiugu baldu šūktelėdavo: “Berniukai į kairę, mergaitės į dešinę”?
O ką daryti, kai tu esi ir berniukas ir mergaitė?
Kas tu, jei tavo seneliai ne tik trečios eiles giminaičiai, bet dar ir brolis ir sesuo?
Ką tu įsimylėsi, jei esi auklėta kaip mergaitė, nors biologiškai esi vyras?
Kas, jei tu esi Hermio ir Afroditės vaikas?
J.Eugenides knyga “Middlesex” yra apie tai, bet ir apie daug daugiau nei tai. “Middlesex” tai epiškas pasakojimas apie genų kelionę per keletą giminės kartų,marga šeimos kronika (primananti ir S.Rushdie ir Z.Zatelli “Grįžtantys su vilkų šviesa”, ir G.G.Marquez “Šimtas metų vienatės”), apipinta daugybe sodrių detalių, su šiek tiek komišku atspalviu.
Knyga apie virsmą.
Apie Calliopes virsmą iš moters į vyrą, apie jos virsmą iš vaiko į suaugusį.
Apie giminės gyvenimo pasikeitimą emigracijoje. Apie tai, kaip graikiškasis paveldas tirpsta, lydosi Amerikoje.
Apie tai, kaip Calliopės tėtis nepažadėjo perdažyti bažnyčios, apie tai, kaip jos mama neištekėjo už kunigo, kuris mosuodamas jos rankinuku demonstruodavo, kaip reikia reikia mojuoti smilkalais per apeigas.
Apie emigrantų pastangas sukurti geresnį gyvenimą savo vaikams, apie turkų invaziją, apie alyvmedžius ir baklavą, apie graikiškus mitus ir vakarietišką gyvenimą, apie paaugliškas ir suaugusiškas savo identiteto paieškas.
J.Eugenides už “Middlesex” 2002aisiais gavo Pulitzerio premiją, tad ne vien aš ir ne vien žiurkė L esame pakerėtos.
Knyga yra išleista ir lietuviškai, bet aš skaičiau švedišką labai išgirtą vertimą, tad nelabai drįstu ką sakyti. Nors, antra vertus, ją vertė Jonas Čeponis, tai aš, ko gero, pasitikėčiau vertimu.
Kaip ir buvom žadėję, vėl dovanojam savo geriečiam blogiečiam knygą. Gail Sidonie Sobat Marijos knygą. Klausimas tokis: koks originalus knygos pavadinimas? Kur ieškoti atsakymo tikriausiai sakyti nereikia, o jei vis tiek nerastumėte, spėkite 🙂 Atsakymą, kaip visada, rašykite komentaruose (nusirašinėti griežtai nedraudžiama 🙂 ). Laimėtoją išrinksim trečiadienį.
Sumigdžiau kukulius ir išlėkiau į Sostinės dienas, tiksliau į Sostinės knygų dienas. Greitai perbėgau visų leidyklų stendus ir štai mano kuprinė jau pilna 🙂 Nesigiriu ir prašau neišduoti 🙂 Prie vienos leidyklos, neatsimenu, kurios, taip užrekomendavau nuodėmingąją Marijos knygą, kad nuo leidyklos stalo jos tiesiog tirpte ištirpo, labai tikriausiai moteriškes sugundė mano paminėtas nuodėmingumas 🙂 Visiems, kas dar neskaitėt šitos knygos – palūkėkit iki pirmadienio, gal laimėsit ją pas knygų žiurkes!
Na, o šiaip kas labiausiai krito į akį, tai susigrūdimas. Leidyklų palapinės kai kuriose vietose sustatytos vienos prieš kitas ir praėjimui belieka pora metrų, o žmonių daug, visi grūdasi, kiti žmonės gi su vaikais, vežimais… Tai tiek. Dabar einu galvoti klausimo pirmadieniui 🙂
Mes, žiurkės, ne kartą esam minėjusios, jog egzistuoja knygų eilė, kurioje visos nuostabos knygos laukia savo laiko ir savo vietos. Ir nors ta eilė kartais atrodo esanti begalinė, teisybė yra ta, kad ją nuolat reikia papildyti, kad joje būtų iš ko pasirinkti.
Šiandien siūlau keletą internetinių puslapių, kurie gali padėti surasi naujas įdomias knygas
Tereikia įrašyti jau patikusios knygos pavadinimą arba autorių, ir iš duomenų bazės bus pasiūlyta kitų knygų, kurios galbūt patiks
2. Whichbook leidžia pasirinkti knygą pagal nuotaiką. Kokią knygą norėtum skaityti dabar: linksmą ar liūdną, tradicinę ar netradicinę, gražią ar šlykščią?
Pagaliau parsiradus namo galiu toliau papasakot apie savo atradimus pas močiutę ant aukšto. Taigi, radau labai įdomų knygų katalogą, išleistą 1938 m.! Pažiūrėkim, kas katalogo viduj:
knyguziurkes.com 
