Cenzūra

Ar skaitėte apie tai, kaip narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pradėjo tyrimą dėl leidyklos „Alma litera“ 2009 metais išleistos vaikų knygos „Miško pasakos“. Susirūpino departamentas, jog knygelė propaguojamas alkoholio vartojimas.

Pranešime spaudai rašoma “alkoholio reklama skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų, alkoholio reklama pateikta vaikams ir paaugliams skirtoje knygoje, pateikta reklama sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis bei pateikta neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus.”

Kaip pastebėjo keletas internetinių komentatorių, tai reikia pradėti tyrimus dėl kiekvienos pasakos, kuri baigiasi “Ir aš ten buvau, alų midų gėriau”. O aš dar priminčiau kaip K.Kubilinskas “Ledinuke” rašė “Žiūri — važy sėdi ponas, Nuo arielkos net raudonas”. Ir dar siūlau patikrinti pasaką “Varlė karalienė”, nes joje ta varlytė-caraitė sau į rankovę berods vyno pilstė. Reikia ir tą pasaką pakontroliuoti. O ir A.Lindgren “Ronja plėšiko duktė” plėšikai ne limonadą turbūt geria, tad ir juos reikėtų patikrinti. O jos knygoje “Emilis iš Lionebergos” tai Emilis net prisigeria prisivalgės rūgtelėjusių uogų. Išbraukti gal tą A.Lindgren skyrių reikėtų?

 

Ištrauka iš knygos: ”

„Valtelę paskolinęs Nykštukas jį ir klausia:

– Ką veiksi su tais obuoliais?

– Dar klausia! Valgysiu! O ką gi jūs darote su obuoliais?

– Hm… vieną kitą suvalgom. Bet dažniausiai mes juos geriam.

Ežys net išsižioja.

– Geriat obuolius? Ar tik iš manęs nesišaipai?“ – rašoma knygelėje „Miško pasakos“.

Vėliau Nykštukas nuveda Ežį „į tokį mažą fabrikėlį“, kuriame obuoliai traiškomi ir iš jų spaudžiamos saldžios sultys. Paaiškinama, kad paskui jos ilgai maišomos, rūšiuojamos, kol galų gale supilstomos į mažytes statinaites.

„Šiose statinaitėse obuolių sultys rūgsta ir pamažu bręsta. Atėjus laikui, statinaitės atkemšamos, ir jau galima gerti sidrą.

– Ką tokį?

– Sidrą! Labai skanus! Laikyk! Nykštukas įkliukina iš statinaitės į molinį butelį auksaspalvio, kvapnaus burbuliuojančio gėrimo. Pripila dvi stiklines: vieną sau, kitą – Ežiui. – Paragauk!“

 

Mano pozicija tokia: kištis į tai, kokios knygos turi ir gali būti leidžíamos, reguliuoti  literatūrinių kūrinių turinio valstybei nedera. Jei knyga kokia labai jau netinkama vaikams, tai tėvai tiesiog jos nepirks. bet pradėti lįsti į tekstą… čia jau cenzura. Bjaurus reikalas.

 

Ką Jūs galvojate?

 

K.Ž.G

 

Statistika

Per dvejus blogo gyvavimo metus parašėme 939 įrašus, kurių rezultatas 6013 komentarų.

Per tą laiką į namų ruošą nuoširdžiai spjovėm maždaug 500 kartų, maždaug tiek pat kartų sakėm savo vaikams “Mama dabar dirba. Pažaisim po 5 minučių”.

 

 

Metinė ataSkaita 2011

Šiemet perskaičiau 50 knygų. 2010aisias net 71.

Gerokas sumažėjimas įtakotas šeimos padidėjimo, “West Wing”, “Big Bang Theory” žiūrėjimo.

Ir dar labai aiškiai pamačiau, jog skaitau labai lėtai, jei skaitau knygą, kuri man nepatinka. Tad kitais metais pasižadu nesimūčinti su knygomis, kurios man ne prie širdies.

Daugiausia skaičiau JAV rašytojus- 13, Didž, Britanija ir Airija- 12, Švedija – 8, Kanada 5, Lietuva ir Prancūzija po 3, Norvegija 2, Italija, Kinija, Japonija, Čilė – po vieną.

Dažniausiai skaičiau švediškai 35 lietuviškai 8, angliškai-7 knygos.

29 knygos buvo parašytos moterų, 20- vyrų, viena – ir vyro ir moters.

Metų geriausia  M.Atwood “Handmaid’s Tale”

Labai geros K.Sabaliauskaitė “Silva rerum II”, M.Cunningham “Tos valandos”, Y.Ogawa “The Housekeeper and the Professor”, P.Grimberg “Un Secret”

Jau geriau būčiau neskaičiusi R.Bolano “Čilės noktiurnas”, D.Trussoni “Angelology”

Visai nieko neprisimenu apie ką jos P.Auster “Invisible” ir R.Yates “Easter Parade”

Metų srovė Perskaičiau visą krūvą geros feministinės literatūros: V.Woolf, M.Atwood, N.Björk, M.A.Pavilionienė ir kt.

Skaičiau ir juokiausi J.Ferris “Then We Came to the End: A Novel” ir U.Radzevičiūtė “Frankburgas”

Pagaliau (seniai planuotos skaityti, bet niekaip neprisiruošta) V.Woolf “Orlando”, A.Makine “Prancūziškas testamentas”

Kaip ir buvau sau pasižadėjusi perskaičiau E.Donoghue “Room” ir J.Frey “Million Little Pieces”, V.Woolf “Orlando”, susipažinausu M.Atwood kūryba.

Vis dar neskaityta liko A.Monroe,”Nusikaltimas ir bausmė” ir liko  dar keletas neįvykytų literatūrinių pasižadėjimų.

 

K.Ž.G

 

Kalėdinis pamokslas arba nenušaukit Hugh Granto!

Jau pradedu susitaikyti su tuo, kad, ko gero, teks peskaityti visą krūvą prastų knygų kalėdine tematika, kol atrasiu bent vieną tikrai gerą.

Ką tik pabaigiau C.Ahern “Dovana” (yra išleista lietuvių kalba) ir esu nusivylusi. Aš tikrai lengvai graudenuosi ir šventės mane (kaip turbūt daugelį) šiek tiek pagerina, “papūkuoja”, pacukrina ir griebia už širdies. Ypač todėl, jog per Kalėdas susirinkti visai šeimai dabar yra sunkoka.

Bet žinot, net ir man- sentimentų pilnai skaitytojai, yra tam tikros ribos.

Sunkiausiai man pernešti pamokslautojišką stilių, kurio knygoje nors vežimu gali vežti.

“Dovana” yra dar viena Ch.Dickens “Kalėdų giesmės” varijacija: Lou Suffern  nesupranta, kas yra svarbiausia gyvenime ir neteisingai sudėlioja prioritetus. Jis labai daug dirba, mažai būna su savo šeima. Pažada, bet neateina į dukters spektaklį, niekada nėra pakeitęs sūnaus sauskelnių, ir nuolat neištikimauja savo žmonai. Vieną dieną jis sutinka benamį, vardu Gabe (“siurprizas”- tiesmukiška nuoroda į Dievo siųstą angelą Gabrielių). Žodžiu, Gabe sugeba parodyti Lou, kas iš tikrųjų yra svarbiausia. O kad nepasirodytų per mažai, kad skaitytojas (neduokdie) pats pasidarys išvadas, autorė knygą užbaigia sentimentaliu pamokslėliu, kurį užbaigia„Laiko nesudėsi į dovanų dėžutę ir, kaspinu surišto, nepadovanosi… Laiko neatiduosi, bet pasidalyti juo gali.”

Supraskit mane teisingai, aš ir pati manau, jog ta tezė, jog šeima yra svarbiausias dalykas pasaulyje, yra teisinga, bet negaliu pakęsti, kai idėja skaitytojui pateikiama jau sukramtyta, kai skaitytojas laikomas nesugebančiu pasidaryti savas išvadas, kai jam viskas didaktiškai yra aiškinama lyg trimečiui.

Man susidarė įspūdis, jog autorė pasitelkia visą įmanomą amuniciją, kad sugraudintų skaitytoją, pasakojimo pabaiga tai man pasirodė ne į temą, lyg norėta lengvą knygelę pasunkinti, suteikti jai literatūrinio svorio. Įsivaizduokit, jei filmas”Love Actually” baigtųsi, kai Kalėdų senelis išsitraukęs kalašnikovą nupiltų Hugh Grantą, Alan Rickman, Colin Firth ir Emmą Thompson.

Per saldu. Per daug “sukramtyta”. Perdėm didaktiška.

Čia autorė pati kalba apie knygą

K.Ž.G

Liko tik metai iki…

filmo, pastatyto pagal J.R.R.Tolkien knygą, “The Hobbit: An Unexpected Journey ” premjeros!

Atsimenu, kaip greitai sugraužiau iš mokyklinės bibliotekos pasiskolintą knygą. o kai ją po poros dienų grąžinau tai mokyklos bibliotekininkė nepatikėjo, jog aš ją perskaičiau ir pradėjo manęs klausinėti, apie ką ta knyga ir pan.  Net išsigandau aš stovėdama prie jos to stalo ir atsakinėdama į jos klausimus. Kad ją kas į Mordorą nuvežtų ir paliktų 😉

Oi kaip laukiu!

Mano mažas trumpas plonas geras romanas

Kadangi storų “plytų” skaitymas dabar didelio džiaugsmo nekelia, nes skaitau priebėgom, tai labai norėčiau susidaryti trumpų knygų (mažiau nei 300 puslapių) sąrašą.

Ką patarsit?

Internete radau šitas siūlomas knygas

1.Hansen “Mariette in Ecstasy”

2.D.Quinn “Ismael”

3. E. Wiesel “Night”

4. ?

K.Ž.G

Nobelio premijos

Šiandien Alfredo Nobelio diena ir būtent šiandien įteiktos premijos.

Image
Premijos įteikiamos Stokholmo koncertų salėje.
Image
Premijas įteikia Švedijos karalius.Jo dešinėje karalienė Sivia, kairėje sosto paveldėtoja princesė Victoria
Image
A.Nobelio biustas
Image


Tomą Tranströmer sveikina Švedijos karalius
T.Tranströmer- Nobelio literatūros premijos laureatas
Laureatai

Claudia Steiman siunčia bučinį savo vyrui Ralp Steinman, kuris mirė trys dienos iki Nobelio medicinos premijos paskelbimo. Ji vyro vardu paėmė medalį ir diplomą. (Apsiverkiau)

T.Transtromer Nobelio vakarienės metu. Šalia jo sėdi jo žmona Monica. Pagal etiketą žmona ir vyras vienas šalia kito per Nobelio vakarienę nesėdi, bet kadangi T.Transtromer po 1990 metais patirto insulto labai sunkiai kalba, tai jo žmona sėdi šalia

  • Jau esu pasigyrusi, bet dar kartą giriuosi, jog 1999aisiais man teko stebėti premijų įteikimo ceremoniją. Ilga vakarinė suknelė, raudonas kilimas, įžymybės… Kaip sapne
  • Visos gėlės, kuriomis puošiamos salės yra skaridinamos iš San Remo. Šiemet iš ten pristatyta 30.000 gėlių ir dar, 15.000 žalumynų šakelių.
  • Vienas žurnalistas 12 metų iš eilės premijos paskelbimo dieną stovėjo prie T.Tranströmer durų, nes tikėjo, jog būtent jis kada nors gaus Nobelio literatūros premiją. Žurnalistui šiemet galiausiai pasisekė.
  • Meniu:

Lobster with pickled winter vegetables and Jerusalem artichoke purée

Guinea hen with porcini mushrooms and lingonberries,poached pearl onions with parsley roots and velouté sauce

Mandarin and white chocolate mousse on a cinnamon-spiced cake with raspberry marmelade and fresh raspberries

  • Po vakarienės prasideda šokiai, kuriuose karališkoji šeima nedalyvauja
  • Vietoj T.Tranströmer padėkos kalbą sakė jo žmona Monica. (Pamatyti ir išgirsti galima čia)

K.Ž.G

Nuotraukos iš čia

Privalomos knygos

Stojantiesiems į A.Zuoko naują sąjungą bus privaloma perskaityti penkias knygas:

Lietuvos Konstituciją, Vytauto Kavolio „Lietuviškas liberalizmas“, Holgerio Lahayne „Liberalizmas ir krikščionybės“,  Emile Faguet „Nekompetencijos kultas“ ir deklaracijų rinkinį „Pasaulinė etika ir pasaulinė atsakomybė“.

Įdomu būtų sužinoti to privalomo skaitymo motyvaciją itaip pat įdomu būtų žinoti, kas ir kodėl tai nusprendė.

Hmmm…kokias knygas aš liepčiau skaityti, jei įsteigčiau savo partiją? O kokias knygas lieptum tu skaityti, jei įsteigtum savąją?

Nepartinė K.Ž.G