Category: Uncategorized

Knyginiai mokslai

~ knyguziurkeG ~ 4 Comments

tumblr_lwkq31VQfk1qb0j8no1_500Skaitau dabar tiek daug, kad laiko rašyti tinklaraštyje apie perskaitytas knygas nelieka. Ką čia tinklaraštis, jei seminare dalyvauju tik “pusiau pasiruošusi”, nes teksto tokią galybą reikia perskaityti. Ir dar po to mokslinę literatūrą. Bet čia nenusiskundimas, o didelis džiaugsmas. Pradėti studijuoti literatūrą buvo labai geras žingsnis, net jei gana baisoka keisti savo profesiją

Tai tik trumpai parašysiu labiausiai įsiminusias skaitytas knygas

W.Goulding “Musių valdovas”
Kažkokiu būdu šita knyga praslydo neperskaityta, bet kadangi ji buvo įtraukta į kursą “Vaikų ir paauglių literatūra”, tai pagaliau atėjo eilė ir jai.
Nuostabūs kone rojų primenantys gamtos aprašymai kontrastuoja su žiauriu žmonijos elgesiu ir verčia pagalvoti, kokia plonytė yra ta mūsų kultūrinė luoba, koks plonytis civilizuotos visuomenės sluoksnis mus skiria nuo barbariškų veiksmų.
Iš pradžių W.Golding norėjo pavadinti šitą knygą “Strangers from Within“, bet vėliau pakeitė pavadinimą į “Lord of the Flies”, kas reiškia velnią, t.y blogį slypintį žmoguje

Apie G.Flynn “Gone Girl” K.Ž.L jau rašė. Aš prisidedu prie pagyrų choro: knygoje pilna įdomių psichologinių pastebėjimų, autorė sugeba perduoti “trintį” žmonių santykiuose. Kaip ir daugelyje detektyvų, knygoje yra pateikta socialinės kritikos, G.Flynn perduoda nusivylimo, socialinės ekonominės griūties jausmą, kuris sekė po paskutinės ekonominės finansinės krizės JAV. Iš pradžių bandžiau knygos klausytis, bet buvo per sunku, nes negalėjau perskristi per sunkiąsias vietas, todėl nusipirkau popierinį variantą.
Šiemet bus išleistas “Gone Girl” filmas. Nick Dunne vaidins Ben Afflecck, jo dingusią žmoną Amy- Rosamund Pike

Filmo official trailer

Ši savaitė “Populiariosios literatūros” kurse yra siaubo savaitė. Skaitom E.A.Po “The Fall of the House of Usher” ir S.King. Dar žiūrim “Ėriukų tylėjimą”. Paauglystėje, kai tėvai buvo svečiuose ,aš sugalvojau pažiūrėti S.King “It” ekranizaciją. Baigėsi tuo, kad dvi savaites bijojau įeiti į vonią, o dantis valiausi virtuvėje. Po 10 metų sugalvojau pažiūrėti “The Shining”, baigėsi tuo, kad apsiverkiau ir savaitę miegojau su įjungtom šviesom. Žodžiu, mano santykiai su siaubo literatūra ir filmais yra prasti. Bet šią savaitę buvau priversta. Kai su kursiokais dalinomės S.King skaitymo patirtimis, pasirodė, jog tų, kuriems S.King sugadino miegą ir ramybę gana ilgam yra daug. Viena kursiokė papasakojo, kad iki šiol jai sunku sėdėti ant lovos krašto …

Kita tema- science fiction. Tada skaitysim R.Asimov “I, Robot” ir žiūrėsim “Matricą”.

K.Ž.G

Cenzūra ir spaudos atgavimo, kalbos, knygos diena

~ knyguziurkeG ~ 4 Comments

 

enhanced-buzz-25190-1379943927-12

 

Iš pradžių galvojau parašyti, ką nors gero apie šitos dienos svarbą. Apie kalbą, apie knygas, apie kalbos reikšmę, apie laisvos spaudos būtinumą. Nežinojau, kad tas BŪTINUMAS bus toks aktualus šiandien.

Šiandien perskaičiau :

“Prieš pusmetį pasirodęs pasakų rinkinys „Gintarinė širdis”, kuriame publikuotos ir dvi pasakos apie tos pačios lyties poras ‒ jau niekur nebepardavinėjamas. Internetinėse parduotuvėse, kurios turėjo likučių, kai kas dar spėjo knygą įsigyti. Iš Lietuvos edukologijos universiteto leidyklos internetinės svetainės informacija apie tai, kad tokia knyga išleista, dingo. Universitetas teigia tokį sprendimą priėmęs remdamasis vidaus ir išorės ekspertais bei neslepia, kad tam įtakos turėjęs ir iš grupės Seimo narių gautas raštas. Pasakų autorė Neringa Mikalauskienė, kūrybą publikuojanti kaip Neringa Dangvydė, sako, kad tokie Universiteto veiksmai primena sovietmetį, kai užtekdavo vieno skambučio „iš viršaus” ir „nepatogi” knyga ar filmas būdavo „padedami ant lentynos” ir žmonių nepasiekdavo. Teisės specialistai prideda, kad toks elgesys – kūrybinės laisvės ribojimas ir diskriminacija, Lietuvai galinti kainuoti dar vieną pralaimėtą bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme.”

“Tačiau Lietuvos tėvų forumui, ne kartą pasisakiusiam prieš vaikų informavimą apie santykius tarp tos pačios lyties asmenų, bei konservatyviai Seimo narių grupei kreipusis į Lietuvos edukologijos universitetą ir Kultūros ministeriją, pastaroji kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą prašydama „Gintarinę širdį” „įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo aspektu”. Zitos Zamžickienės vadovaujamos tarnybos ekspertai tvirtina nustatę, kad dvi pasakos, kuriose pasakojama apie santykius tarp tos pačios lyties veikėjų ,,Kaip karaliaus sūnus išminties ieškojo” ir ,,Apie karalaitę, batsiuvio dukterį ir dvylika brolių lakštingalom giedančių” priskirtinos „neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai”.

Daugiau informacijos- čia

Man baisu skaityti, kad tokie dalykai dedasi Lietuvoje 2014aisiais. Kad egzistuoja homofobinės nuostatos, tai man nėra naujiena, bet kad imamasi tokių ėjimų, kad knyga “slepiama”, kad norima uždėti “N-14” ant jos, tai bjauru.

Tai, kad tokios cenzūros vis dar įmanomos praėjus tiek daug metų nuo draudimo, praėjus dešimtmečiams po sovietinio cenzūravimo, rodo, kad mes nepasimokėme.

Dar nesupratome.
Šiandieninė spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena rodo, kad šita diena negali būti “naftalininė”, vien minėtina.

Jog mes negalime tik prisiminti, kaip blogai ir kaip baisu buvo seniau, nes šiandien užsiimame tuo pačiu.

Patys.

enhanced-buzz-1504-1379943854-7

enhanced-buzz-25173-1379943907-5

enhanced-buzz-25196-1379944008-1

 

K.Ž.G

2014-ųjų metų ALMA premija (skirta A.Lindgren atminti) – Barbro Lindgren

~ knyguziurkeG ~ 1 Comment

Pirmą kartą ALMA premija buvo skirta autoriui ar organizacijai iš Švedijos.

  • 2003 – Christine Nöstlinger  (Austrija) ir Maurice Sendak JAV
  • 2004 – Lygia Bojunga (Brazilija)
  • 2005 – Ryōji Arai (Japonija) ir Philip Pullman (D.Britanija))
  • 2006 – Katherine Paterson (JAV)
  • 2007 – Banco del Libro (Venesuela)
  • 2008 – Sonya Hartnett (Australija)
  • 2009 – Tamerinstitutet (Palestina)
  • 2010 – Kitty Crowther (Belgija)
  • 2011 – Shaun Tan (Australija)
  • 2012 – Guus Kuijer (Nyderlandai)
  • 2013 – Marisol “Isol” Misenta (Argentina).
  • 2014 – Barbro Lindgren (Švedija). Barbro Lindgren yra parašiusi daugiau nei 100 knygų. Ji laikoma knygos vaikams reformuotoja, o jos knygų turbūt yra kiekvienoj švediškų namų vaikiškoj bibliotekoj.Būtent B.Lindgren knyga apie Maxą buvo pirmoji knyga su tekstu mano mažajam K., kurią skaitėm jam kiekvieną vakarą.
    Teksto  ten buvo labai mažai, be to, jis tyčia parašytas supaprastinai. B.Lindgren  knygose apie Maxą net praleidžia tam tikrus žodžius, tad ne visi sakiniai yra gramatiškai teisingi, bet užtat lengvi, suprantami, tokie, kokiais kalba 1,5-2 metų vaikai.
    Dabar, kai jau abu vaikai didesni, skaitom apie paršiuką Benny ir jo mažą brolį.
    K.Ž.G

9789129549690_200  51XNDRNV7ELsecondColumn

 

 

barbro-lingren-narabiblio

Šios savaitės knygos

~ knyguziurkeG ~ 5 Comments


Mano L šią savaitę skaito T.Ross “Mažoji princesė”, bet žodį “čiulptukas” keičiam į “tūūūūūūūtėėė”
Image

O aš šią savaitę skaitau dramas iki išnaktų, nes man tuoj bus pasaulinės dramos egzaminas (Ar pasakojau, kad pagaliau pagaliau darau tai, apie ką visada svajojau- studijuoju literatūrą?)

Image

K.Ž.G.

Meilė kaip koziris

~ knyguziurkeG ~ 3 Comments

Šiandien einu į savo knygų klubo susitikimą. Šiam kartui skaitėme Jojo Moyes “Me Before You”, švediškai pavadinimas kažkodėl buvo išverstas “Gyvenimas po tavęs”. Knyga yra išversta ir į lietuvių kalbą.
Goodreads knygai suteiktas 4.34 įvertinimas, tinklaraščiuose šimtai recenzijų apie tai, kad tai nuostabi knyga, kad ja privalu skaityti visiems, kad tai verčiantis susimąstyti tekstas. Apie knygą rašė Šiukšlynėlis, ” Aš skaitau“, Levandų jūraImage

Po tokių pagyrimų jaučiuosi lyg daryčiau kokią šventvagystę, kai sakau, kad nesuprantu to knygos puikumo. Nematau jo. Taip, knyga jausminga. Autorė Jojo Moyes, taip sakant, iškviečia sunkiąją artileriją ašaroms išsspausti. Net ir aš vieną kitą ašarą braukiau. Bet ašaringumas ne visada tiesiogiai proporcingas knygos stiprumui.

Iš knygos aprašymo :”Vilas Treinoras žino, kad po motociklo avarijos prarado norą gyventi. Žino, kad dabar viskas atrodo menka ir atgrasu. Taip pat jis žino, kaip šiai beprasmybei padaryti galą.
Tačiau Vilas nežino, kad netrukus į jo pasaulį įsiverš nuostabioji Lu. Ir nė vienas iš jų nenutuokia, kaip juodu abu pakeis lemtinga akistata su neįprasta galimybe vienas kitą turėti arba visam laikui prarasti.”

Man užkliuvo klišės:  turtingas, jaunas, ekstremalas verslininkas  Will, iš darbo klasės kilusi, pasaulio nemačiusi, interesų neturinti Luisa. Nuo pat pradžios aišku, kur istorija suka. Luisa pirmą kartą pažiūri užsienietišką nedubliuotą filmą. Luisa pirmą kartą nueina į klasikinės muzikos koncertą. Luisa panori keisti savo gyvenimą ne todėl, kad pati priėjo prie išvados, kad reikia kąžką keisti, ne todėl, kad pati gyvendama šalia Will suprato, kad ji save riboja, o todėl, kad jai tai pasakė Will. Common. Pigmalioniška istorija.

Kitas man užkliuvęs dalykas- perdėm aiškinama. Nei Luisai, nei skaitytojui neleidžiama patiems darytis išvadų. Rašytoja laiko savo skaitytoją už rankos lyg mažą vaiką, pateikdama akivaizdžias tiesas (a ala “Carpe diem”, gyvenk pilną gyvenimą, nepasitenkink mažu gyvenimu ir t.t.), pasikartodama.

Yra ir neblogų dalykų. Pvz Will paralyžius ir Louisos draugo Patriko nuolatinės treniruotės, jo nesenkantis dėmėsys kūnui, raumenims, treniruotėms kontrastuoja ir neišvengiamai verčia pagalvoti apie kūno reikšmę.
Galima klausti, ar till Will yra suparalyžuotas, savo kūno apribotas. Ar nėra Louisa irgi savaip sustingusi, nesugebanti pajudėti dėl savo baimės ir savo praeities?

Dar vienas labai suerzinės dalykas buvo tai, kad beveik viesiems istorijos dalyviams buvo leista kalbėti iš jos ar jo pozicijos viename skyriuje. Didžioji knygos dalis rašyta ir Luisos pozicijos, bet po savo skyrių gavo ir Will tėvai, ir Luisos sesė, bet ne Will.
Knygoje daug kartų rodoma, kaip pačio Will nuomonės nepaisoma, kaip sprendimai priimami jam už nugaros, kai niekas net nesusimąsto paklausti O ko tu, Will, norėtum?” prieš pradėdami jo gelbėjimo operacijas ir bandymus praskraidinti jam nuotaiką. Tad atskiro skyriaus, kuriame Will galėtū kalbėti išš savo pozicijos nebuvimas man nelabai suprantamas. Gerai, kad bent jau laiškas knygos pabaigoje yra jo parašytas, bet jis mažai ką prideda Will paveikslui.

Man daug labiau patiko filmas The Untouchables, kuris savo tematika labai panašus į Jojo Moyes knygą, bet kuriame, mano nuomone, sėkmingiau išvengta trafaretinių sprendimų.

Nežinau, ar tikrai buvo būtina daryti meilės istoriją iš šito pasakojimo. Viena vertus suprantu, kad meilė mūsų vakarietiškoj kultūroj yra tarsi “koziris” sunkiose situacijose.  Mes tikim, kad meilė gali daug ką pakeisti, kad bučinys gali pažadinti iš šimtamečio miego, kad ir nunuodytą Snieguolė gali atsimekti, kai šalia atsiras princas.
Antra vertus, norisi tikėti , kad ne vien heteronormatyviniai, seksualine trauka pagrįsti meilės ryšiai gali būti tokie stiprūs, kad gali išgelbėti tą, kuris mums svarbus.

K.Ž.G

Surask Joną

~ kzL ~ 26 Comments

Leidykla “Nieko rimto” išledo dvi knygutes apie Joną, kurį reikia surasti. Mano vaikai baisiausiai tokias mėgsta. Iš tikro aš ir pati mėgstu. Labai apsidžiaugė, kai pamatė, kad šiandien parnešiau. Žinoma, pirmas klausimas: “o čia man?”. “Ne, ne tau”. ” O kam?”. “Kitiems žmonėms padovanoti”. “O kodėl?”. “Nes leidykla prašė padovanoti kitiems žmonėms?”. “Mama, o tu gali padovanoti tokiems kitiems žmonėms, kuriuos aš pažįstu?” 🙂

Ne bėda, prašom mamų ir tėčių už vaikus susipažinti komentaruose (“Mano vardas Joris. Man 5 m.”), tada būsim pažįstami ir keliems iš pažįstamų žmonių padovanosim po knygą. Bus malonu susipažinti!

surask jona 1surask jona 2

Pirmojoje knygoje Jono reikia ieškoti gatvėje, paplūdimyje, kalnuose, iškyloje, traukinių stotyje, oro uoste, stadione, muziejuje, jūroje, safari parke, parduotuvėje, atrakcionų parke.

Antrojoje, istorinėje knygoje, Joną reikia rasti akmens amžiuje, senovės Egipte, galdiatorių kovos ringe Romoje, pas vikingus, Kryžiaus žygyje, mieste prieš šešis šimtus metų, actekų mieste, senovės Japonijoje, piratų mūšyje, Paryžiuje prieš šimtą metų, aukso karštinėje ir ateities mieste.

Kai prisistatysite, galite parašyti, kuri knyga Jus labiau domina. Nugalėtojus išrinksime artimiausiu metu, kai turėsim laiko.

surask jona aukso
Čia aukso karštinė

Blogo gimtadienis – 4!

~ knyguziurkeG ~ 12 Comments

tumblr_lrmnx2AFNL1qfn0ljo1_500

Dylan Thomas yra rašęs:
“I could never have dreamt that there were such goings-on
in the world between the covers of books,
such sandstorms and ice blasts of words,
such staggering peace, such enormous laughter,
such and so many blinding bright lights,
splashing all over the pages”

Emily Dickinson rašė

“Short, sweet escapism:

There is no Frigate like a Book
To take us Lands away
Nor any Coursers like a Page”

Skaitymo it kelionės metafora nėra labai naujoviška. Dažnai ji naudojama tarsi argumentas įkalbinti ką nors skaityti. “Tiek daug naujo sužinai. Tai nuostabus būdas nusikelti į kitus pasaulius”.
Nesiginčysiu. Pritariu.
Bet man skaitymas nėra tik kelionė kitur. Dažnai tai kelionė į save (O siaube, skamba lyg būčiau Coelho stiliaus ir savipagalbos literatūros tpfū tpfu tpfu įkvėpta), o tuo  pačiu ir kelionė sau. Nes skaitymas man reiškia šiek tiek atsiriboti nuo to, kas vyksta aplinkui, pasiiimti valandą kitą niekam kitam, o vien tik sau.
Jei skaitai sau tyliai, skaitymas yra individualus, kognytivinis veiksmas.

Bet skaitymo gražumas man yra tame, kad skaitymas nebūtinai lieka tokiu. Juk skaitytas knygas galima aptarti, diskutuoti, aprašyti.

Viena vertus gali tyliai savo kamarėlėj skaityti šimtus knygų, bet jei tau to reikia yra galimybė užvertus knygą parašyti internete “Negaliu atsigauti- tokia nuostabi/blogai parašyta/keista knyga” ir tau atsilieps daugybė žmonių. Facebook grupėse, knygų klubuose, tinklaraščiuose, forumuose gali džiaugtis, piktintis, abejoti, analizuoti: “Negaliu patikėti, kad Sneipas nužudė Dumbledorą”, “Benedict Cumberbatch labai tinka vaidinti Holmsą BBC ekranizacijoj”, “Ar būtinai turėjo Richard Yates nužudyti April savo knygoj? ”
Todėl džiaugiuosi, kad K.Ž.L ir aš jau 4 metai kartu rašom šitą blogą. Šitas projektas buvo noras nukeliauti kur nors, kur dar nebuvau. Bet tuo pačiu ir žinojau tiksliai, kad noriu keliauti su K.Ž.L. ir pas K.Ž.L , kurį yra nepaprastai įdomi ir protinga draugė. Jau per stojamuosius egzaminus i gimnaziją pagalvojau, kad ji yra labai cool. Neapsirikau. Kai ji sėdėdavo per literatūros pamokas antrame suole prie lango ir kalbėdavo apie knygas iškart buvo galima pastebėti, kad ji mėgo skaityti. Ir jau tada ji tiesiai rėždavo savo nuomonę, nevyniodavo į vatą. Atsimenu kaip kliuvo Tiliui, M.Katiliškio knygos herojui, kai K.Ž.L pirmoji pradėjo diskusiją sakydama “Man tas Tilius pasirodė toks mėmė”, o mūsų mokytoja-fėja su berete palenkė galva ir šypsojosi.

Gaila, kad su K.Ž.L labai retai turim galimybę atsisėsti šalia ir paskaityti, kaip šito įrašo nuotraukoje. Bet skaitom kartu, nors ir per atstumą.
1319 įrašų.
4 metai.
Rašysim bent jau iki blogo pilnametystės, ane?

K.Ž.G

2013 AtaSkaita

~ knyguziurkeG ~ 12 Comments

Iš viso perskaičiau 48 knygas. Blogiausias skaitymo atžvilgiu mėnuo buvo balandis, neperskaičiau nei vienos. Geriausias-gruodis-11 knygų. ef17df9f3af4817bc1a5ccdec4cf4822
Šiemet vengiau “plytų”. Skaityti storų knygų keliais prisėdimais galimybės neturiu, tai skaitymas gaunasi per daug fragmentiškas, tad sunkiau pajusti knygos nuotaiką. Vienintelė tikra 2013ųjų plyta tai H.Mantel “Woolf Hall”

Geriausios 2013aisias skaitytos

S.Avallone “Plienas”
C.Toibin “Marijos testamentas”
J.Otsuka “Buda palėpėje”
M.Stepnova “Lazario moterys”
V.Sorokin “”Opričniko diena”

Statistika:
28 autorės buvo moterys ir 20 vyrų.
eknygų-7, audioknygų 2
Lietuvių autorių rašytos knygos buvo 2, švedų 12, rusų 4.

Knygos parašytos neeuropiečių ir ne JAV autorių- 3. Va štai šitas dalykas mane graužia, labai aiškiai matosi, kad mano skaitymas yra įspaustas į vienus rėmus ir kad man būtina plėsti savo skaitymo geografiją. Tai 2014aisiais skaitysiu minimum Taiye Selasi “Ghana Must Go” ir Chimamanda Ngozi Adichie “Americanah”. Kai Göteborgo knygų mugėje sutikau Hanną rašančią blogą “Feministbiblioteket” buvau jos įkvėpta daryti “skaitymą aplink pasaulį”. Nežinau, ar pavyks, bet pamėginsiu.

Šiais metais kaip niekad skaičiau daug knygų n-tąjį kartą- 6 jau anksčiau skaitytos, bet vistiek vertos naujo perskaitymo. Pvz “Jane Eyre” esu skaičiusi kokius 20 kartų paauglystėje. Tada skaičiau ją kaip meilės romaną, o šiemet- kone kaip feministinį manifestą. Jau vien ta citata, kai Jane Eyre sako ““I am no bird, and no net ensnares me; I am a free human being with an independent will, which I now exert to leave you.””

Metų nusivylimas– A.M Homes “May We Be Forgiven”. “Damušinėjau” ją kelis kartus, tai labai gali būti, jog čia mano kaltė, jog aš neįžvelgiau šių metų Women’s Prize of Literature laimėtojo didumo. Esu skaičiusi daug aštresnių satyrų. Be to, knyga man pasirodė per daug ištempta, nelabai fokusuota, su daug pasikartojimų, kurių paskirtis neaiški.

Skaičiau ir neprisimenu apie ką– Amor Towles “Rules of Civility” Daug kas išgyrė ją, bet man ji nebuvo įsimintina.

Geriausia ekranizacija– “Don’t Ever Wipe Tears Without Gloves” pagal to paties pavadinimo Jonas Gardell knygą apie kurią esu rašiusi anksčiau. Šis trijų dalių filmas paliko man vieną stripriausių kultūrinių įspūdžių 2013aisiais apskritai (kartu su Vakhtangovo “Eugenijus Oneginas”). Filmas, atvirai kalbant, yra kelis kartus geresnis nei knyga. Rekomenduoju visiems pažiūrėti, bet nusipirkti teks ko gero patiems iš Amazon ar kur kitur, nes LTV niekaip neužteks drąsos greitu laiku nupirkti šito filmo Lietuvos žiūrovams (Norvegijos TV jau rodė, BBC taip pat)

Knygynis metų įvykis: Göteborgo knygų mugė ir tai, kad savo keturmečiui pradėjau skaityti chapter books (ar yra koks lietuviškas geras terminas?) Per kelias savaites perskaitėm K.DiCamillo “Nuostabi Edvardo Tiuleino kelionė” (puiki dovana kiekvienam vaikui) ir jau pusę “LasseMaja detektyvų biuro” serijos knygų (autorius Martin Widmark, iliustratorė Helena Willis). Jei Lietuvos leidyklos ieško galimo “aukso puodo” vaikų literatūroje, tai “LasseMaja detektyvų biuras”, Švedijoje karaliaujanti tiek perkamiausiaų, tiek labiausiai bibliotekoje skolintų knygų sąrašuose, turėtų būti svarstytina alternatyva.

2013aisiais pasirodęs dažniausiai Švedijos bibliotekose skaitomų rašytojų šimtukas labai aiškiai parodė vieną dalyką- vaikai skaito daug daugiau nei suaugę. Pirmoji rašytoja rašanti suaugusiems šiame sąraše yra  22e vietoje. 1-21 vietoje karaliauja rašytojai, kuriantys knygas vaikams.

K.Ž.G

 

Apie mamas, bibliotekas ir laimę

~ knyguziurkeG ~ 2 Comments

Image” Mano motina, ponia Vinterson, nemylėjo gyvenimo. Ji netikėjo, kad kas nors gali padaryti gyvenimą geresnį. Kartą ji man pasakė, kad visata – tai kosminė šiukšlių dėžė. Apsvarsčiusi jos žodžius, paklausiau, ar jos dangtis uždengtas.

     – Uždengtas, – atsakė ji. – Niekas negali ištrūkti.”

“Vienintelis būdas ištrūkti buvo Armagedonas, paskutinis mūšis, kai dangus susimaišys su žeme lyg susuktas pergamentas, o išgelbėtieji keliaus gyventi į amžinybę kartu su Jėzumi.

     Ji vis dar turėjo savo karo laikų spintelę. Kas savaitę padėdavo į ją po naują skardinę – kai kurios ten gulėjo nuo pat 1947-ųjų, ir aš manau, kad prasidėjus paskutiniam mūšiui mes būtume turėję gyventi po laiptais kartu su batų tepalu ir pro skardines prasigraužti sau kelią. Kadangi anksčiau man neblogai sekėsi su jautienos konservais, neturėjau priežasties nerimauti. Valgysim savo racioną ir lauksim Jėzaus.

     Man buvo įdomu, ar mus asmeniškai išgelbės pats Jėzus, bet ponia Vinterson manė, kad ne. „Jis atsiųs angelą.“

     Tai va kaip bus – angelas po laiptais.

     Man buvo smalsu, kur tilps jo sparnai, bet ponia Vinterson sakė, kad angelas iš tikrųjų neprisijungs prie mūsų po laiptais, jis tik atidarys duris ir pasakys mums, kad jau laikas išeiti. Mūsų dvaras danguje paruoštas.“

Aplink mane visi jau labai ilgai gyrė J.Winterson knygas, išsyrus K.Ž.L, kuri skaitė jai didelio įspūdžio nepalikusią knygą “Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai”.
Kadangi šiuo metu vengiu skaityti “plytas” (knygyne šiandien mačiau J.C.Oates naujausią, jos nenusipirkau), savose lentynose ieškau plonesnių nei 350 psl knygų, tai tą standartą J.Winterson “Kam būti laimingai, jeigu gali būti normali?” labai gerai atitiko.

Tai autobiografinė knyga apie įvaikintos Jeanette baisią vaikystę, apie jos įmotės vykdytą terorą, prievartą, apie visišką meilės vakuumą. Tuo pačiu tai knyga apie meilės poreikį, apie sugebėjimą išgyventi. Viena gražiausių ir svarbiausių knygos gijų –  autorės meilės literatūrai deklaravimas.
Jeanette auga namuose, kur tėra šešios knygos, tad ji slapta pradeda rinkti savo biblioteką, kurią jos įmotė sudegina. Tada Jeanette supranta, jog daug sunkiau atimti mintis ir žodžius nei daiktus, ir ji mokosi tekstus mintinai, nuolat lankosi bibliotekoj, ir tai jai suteikia galimybę keisti savo gyvenimą.
Knyga yra išversta ir į lietuvių kalbą (vertė Aušra Simanavičiūtė, leidykla “Kitos knygos”)

Knyga man pasirodė šiek tiek netolygi, ypač kai J.Winterson rašė ne apie savo vaikystę, o  apie dabartinius laikus. Toj knygos daly gal kiek per daug savianalizės, ji gal perdėm terapinė, bet tikrai verta dėmesio.

Man ši knyga yra ypač geras argumentas už tai, kodėl bibliotekos ir literatūra turi būti prioritetas mūsų visuomenėje.  Šią savaitę su savo vaikais buvom vaikų bibliotekoj. Skaitėm, jie piešė, dėliojo dėliones, žaidė. O aš prisiminiau, kaip mano mėgstama rašytoja feministė C.Moran Göteborgo knygų mugėje kalbėjo apie bibliotekų svarbą. Čia trumpa citata iš jos The Times kronikos:

“Bibliotekos bendruomenėje yra ir atsarginis išėjimas, ir gelbėjimosi plaustas, ir šventė. Jos yra minties katedros, sielos ligoninės, vaizduotės pramogų parkai. (…) jos tėra vienintelės viešos e905f3078cecac350fe12a1ebb30cdd0užuovėjos, kur tu esi ne vartotojas, o pilietis.”

O šiandieniniame dienraščio Dagens Nyheter literatūrai skirtame priede buvo publikuotas vieno žinomiausių naujos kartos švedų rašytojo Jonas Hassen Khemiri tekstas apie bibliotekų svarbą ir apie tai, kaip jo šeima nuolat lankydavosi bibliotekoje. Jonas Hassen Khemiri pasakoja apie vieną savo vaikystės pokalbį su mama.

“- Aš manau, jog gana keista, kad iš bibliotekos galima skolintis nemokamai.
Mama, viešosios bibliotekos mylėtoja numeris vienas, sutrikusi pažiūrėjo į mane. Aš tęsiau.
– Juk būtų logiška, jei kiekvienas pasiskolinimas kainuotų. Na kokią nedidę sumą. Tipo penkias kronas.
Mama atrodė taip lyg aš būčiau nužudęs bibliotekininkę. Bet aš nesustojau.
-Kodėl knygas galima skolintis nemokamai, kai visa kita kainuoja?
Mes priėjome Hornsgatan. Mama paspaudė mygtuką prie perėjos ir atsakė:
-Va būtent todėl.”

K.Ž.G

Aklas pasimatymas su knyga

~ knyguziurkeG ~ 7 Comments

 O kas jei bibliotekoje galėtum nueit į aklą pasimatymą su knyga, težinodamas apie ją labai mažai?
Skoliniesi, bet nežinai, kas ten per knyga slepiasi. Graži idėja, apie kurią paskaityti galima čia

““It’s interesting to consider how gendered our reading choices can be– how we get stuck reading only books from a man’s or a woman’s point of view, or by writers of our own race.  Even just the same genre over and over.”  The Blind Date with a Book display breaks down that initial impulse to stick to what you know.  Instead, readers choose books based on intriguing personal ads, and might find themselves enjoying a story they wouldn’t have picked up otherwise.”

K.Ž.GImage