Naujoji biblioteka

Kai šį kartą buvau bibliotekoje, tai žiūrėjau akis išpūtus, nes viskas buvo labai modernu: visas išsirinktas knygas nuskanavo su skaneriu, suvedė mano naujos plastmasinės kortelės numeriuką (o galėjo irgi nuskanuoti kodą, tik kad aš kortėlės nesinešiau, nes dar nežinojau, kad čia viskas taip “krūtai” bus), tada buvo išspausdintas “čekis” su mano pasitrinktos knygos duomenimis, o ant čekio turėjau pasirašyti patvirtindama, kad tikrai pasiėmiau knygą. Va. Aš iki šiol negaliu atsigauti ir patikėti, kad čia viskas taip buvo moderniai. Kažkaip labai nustebus esu, nes, nepaisant visų bloge apdiskutuotų modernybių, negaliu patikėti, kad gyvenime taip ir yra. Taigi. Dabar tikriausiai bibliotekininkė galės įsįst į kompą ir pasakyti, kokią knygą turi, o kokios – ne, kokia paimta ir taip toliau. Įtariu ir vieną didelį minusą – delspinigių skaičiavimą. Kadangi viskas elektroniška, tai negražinus knygos, kompas automatiškai pradės skaičiuoti delspinigius, nepriklausomai nuo to, kokia biblioteka, kokia bibliotekininkė (nes mano geroji manęs visai nebausdavo už knygos užlaikymą) ir tt. Vienu žodžiu, bus tokia beveidė tvarka (aišku, turinti savų pliusų ir savų minusų). Pirmas akivaizdus minusas dideliems skaitytojams – išduoti vienu metu galima tik penkias knygas. Gaila. Aš savo kukuliui per vieną kartą paimu penkias plonas knygeles – gi kiek ten jos skaitosi – pervertei ir perskaityta… Tai va.

O tau kyla kokių minčių apie visą šitą reikalą?

|skaitytoja|

Skola ne rona, neužgis 2

Pamenat, kai kiek anksčiau rašėm apie tai, kad JAV pirmasis prezidentas George Washington yra pasiskolinęs, bet negrąžinęs Emer de Vattel parašytos knygos “The Law of Nations”.

Nuo knygos išdavimo praėjo 221 metai, tad G.Washingtono skola bibliotekai buvo gana didelė.

Bibliotekininkai gali atsikvėpti! Washingtono namų Virginijoje darbuotojai pasiūlė kompensuoti bibliotekos praradimą ir bibliotekai perdavė “Law of Nations”. Tiesa, tai buvo ne ta pasiskolinta, bet to paties leidimo knyga.

Gegužės 20 dieną per oficialią ceremoniją knyga buvo grąžinta bibliotekai. Pagalvokit, kaip baisu būtų, jei kiekvienas skolininkas turėtų knygas grąžinti per oficialią ceremoniją, kuri būtų filmuojama ir rodoma per internetą. 🙂

Grąžinkite knygas į biblioteką laiku!

Knygos grąžinimą galite pamatyti čia (ignoruokite reklamą pradžioje)

Ir vis dėlto…

Kur George padėjo tą knygą?

K.Ž.G

Trečiadienio ?

Bibliotekų lankytoja tapau nuo pirmosios klasės. Dar dabar atsimenu, kaip mokytoja pirmą kartą visą klasę nusivedė į biblioteką supažindinti su ten veikusia tvarka. Atsimenu net pirmąją iš bibliotekos paimtą knygą – su daug iliustracijų, tokią pusiau komiksus. Buvau apžavėta. Nuo pat pradžių. Man labai patiko, kad mano pirmojoje bibliotekoje buvo savitarna. Man labai svarbus tas kuitimasis, stoviniavimas prie lentynų, skaitinėjimas, begalinis rinkimasis.

Kai vėliau išėjau į gimnaziją, biblioteka buvau baisiai nusivylus, nes savitarnos ten nebuvo nė kvapo, o ir bibliotekininkė tokia “nuostabi”, kad nuo skaitymo ir knygų meilės tikriausiai atbaidė ne vieną kartą. Atėjus į bibioteką dialogas būdavo maždaug toks: “Ko nori? Nežinai, ko nori? Tai ko čia atėjai.” Žodžiu, sėdėdavo kaip Cerberis užstačius stalą ant įėjimo į patalpą, kur saugojo incognito knygas – niekada taip ir nesužinojau, kokie mūsų gimnazijos knygų fondai. Išdrįsdavau į ją ateiti tik tiksliai žinodama autoriaus vardą ir pavardę, kūrinio pavadinimą – kad nebūčiau išjuokta. Brrr.

Dar mokykliniais laikais buvau I.Simonaitytės bibliotekos lankytoja, ten man patikdavo, buvo savitarna, iš ten dažniausiai susirinkdavau knygas pagal privalomą sąrašą.

Vėliau buvo universiteto fakulteto biblioteka, Mažvydas, kur pusę laiko praleisdavai laukdama knygos, net nežinodavai, ar ji tiks, ar ne, ir tada sekė labai ilgas tarpas be jokios bibliotekos iki kol mano anyta užrodė jau apdainuotą 🙂 Girulių bibliotekėlę. Tokia tat trumpa mano bibliotekų istorija.

O tavo?

|KŽL|

Padovanok knygą

Šiandien perskaičiau apie dar vieną knyginę akciją: Padovanok knygą. Akcijos, kuri prasidėjo jau pernai, metu yra renkamos knygos bibliotekoms. Labiausiai laukiamos naujesnės knygos, kurių ir trūksta labiausiai.

Gal ir tu galo prisidėti? Geriausia – su visais savo bendradarbiais 🙂

Knygų svoris

Skaitydama Jonathan Safran Foer “Extremely Loud and Incredibly Close” (Vajė kokia nuostabi knyga- dar nepabaigiau

Indianos universiteto biblioteka
Indianos universiteto biblioteka

skaityti, bet jau esu užburta) užtikau vieną pasakojimą, jog Indianos universiteto Bloomington biblioteka kasmet 2.5 cm “nusėda” žemyn, nes kai biblioteka buvo projektuojama niekas nepagalvojo apie joje būsiančių knygų svorį. Dabar bibliotekoje yra maždaug 3.7 milijonai knygų.

Tad prieš pirkdami gerai pagalvokit, ar jūsų namų Pempininkuose, Pašilaičiuose ar Palemone grindys išlaikys mylimųjų knygų krūvas. Įsivaizduoju, kaip tai atrodytų, jog sugriuvus namui gaisrininkai trauktų mane iš po knygų krūvų. Žurnalistai susirinktų aplink, imtų intervju iš mano kaimynės Annikos. Gelbėjimo operacijos vadovas sakytų, jog jie planuoja mane ištraukti po poros valandų, nes jie užtruks kol nukels visas knygas apie Harį Poterį, visas knygas iš serijos “Garsiausios XX a. pabaigos knygos” ir vis dar neperskaitytus rinktinius F.Dostojevskio kūrinius. O aš tuo metu gulėčiau tarp knygų, bandyčiau skaityti jas tamsoje, ir galvočiau kaip reikėtų pasiaiškinti vyrui ir draudimo kompanijai, jog namas neišlaikė knygų svorio.

Bet “pagooglinusi” nusiraminau, tai, pasirodo, mitas, kurį tiek universitetas tiek bibliotekos darbuotojai neigia. Biblioteka pastatyta ant solidaus kalkakmenio pagrindo, tai niekur ji nedings.

K.Ž.G


Apie tai, kaip atsidūriau storoj knygoj

Laukuva

Yra ant Lietuvos žemės leidžiamos tokios storos knygos žaliais viršeliais (na, atrodo, visos jos žaliais viršeliais) apie Lietuvos valsčius. Viena tokia knyga, t.y. dvi storos knygos yra apie mano mamos gimtąjį miestelį – Laukuvą (tikriausiai visi žinote žymiąją A. Vilčinsko dainą “ten kur laukas – Laukuva”). Ten pat yra ir knygų spinta “ant aukšto” pas mano močiutę :).

Taigi, kai vieno vizito pas močiutę metu pamačiau tokią storą knygą iš karto susidomėjusi puoliau ją vartyti, tuo labiau, kad močiutė vis burbėjo, kad knygos sudarytojai labai jau prie jos pristoję, nes ji turinti šviesią galvą, daug prisiminimų (ir tinginčių prisimint kaimynų, kurie visi sudarytojus pas močiutę siunčiantys) ir nuotraukų. Dažnai su tokiomis knygomis elgiuosi kaip su telefono knyga – atsiverčiu gale vardų suvestinę ir žiūriu, ar daug bendrapavardžių yra. Dažniausiai daug nebūna, nes pavardė tikrai nėra Kazlauskaitė ar Jankauskaitė (o tarp žiurkių tokių pavardžių ir nebūna 🙂 ). Na, matau sąvade, kad yra tokia Žiurkytė Žiurkauskaitė, mano bendravardė ir bendrapavardė. Aišku, verčiu nurodytą puslapį ir… randu save! Aha, ta šventa mergaitė lietuvaitė trumpiausiu sijonu visam puslapy tai aš (malonu susipažinti 🙂 ).

Nuotraukos istorija tokia, kad visi tarybiniai vaikai (spaliukai ir pionieriai) prie Komunijos eidavo slapčiomis, dažniausiai pas močiutę kaime. Kiek atsimenu, lygtais buvau baigus dvi ar tris klases, tai ten vaizduojami gūdūs 1987 m. ar kokie 88 m. Vasarojome kaime pas močiutę ir kas rytą drebėdavom šaltoje bažnyčioje, kur malonus kunigėlis mums aiškino tikėjimo tiesas ir per neįtikėtinai “krūtą” aparatą rodydavo “vidiaką” apie Kristaus gyvenimą.

Mergelės lelijėlės

“Vidiakas” buvo įdomiausia sėdėjimo neįtikėtinai šaltoje bažnyčioje dalis. Prisimenu, kad besėdint klauptuose spoksodavau į ant altoriaus užrašytą žodį “kryžius” ir bandydavau sudėlioti iš žodyje esančių raidžių kuo daugiau žodžių (iki šiol tokia asociacija su ryžiais man kyla :)). Dar su pussesere, kurią matote nuotraukoje man iš dešinės, regzdavome įvairius pabėgimo iš pamokėlių sąmokslus, nes turėdavom daug reikalų miestelio parduotuvėje (ūkinių prekių skyriuje pardavinėjo labai gerą laką nagams :D) ar (neįtikėtina, bet tikra!) knygyne! Laukuvos knygynas buvo žaliam mediniam pastate pirmam aukšte palipus “išeiginiais” laiptais (tais, kurie iš gatvės pusės, paprastai namiškiai pro juos nevaikšto). Ir tame knygyne būdavo deficitinių kalendoriukų! Atsimenu, kaip man drebėjo rankos, kai užėjus radau visą seriją kalendoriukų su oro balionais. Ech, maži džiaugsmai…

Taigi, grįžusios po komunijos buvom tradiciškai nufotografuotos savo dėdės Lino. Kas galėjo pasakyti, kad po beveik dvidešimties metų būsim valsčiaus žvaigždės 😀

|valsčiaus žiurkytė|

Mėgstamiausios knygų vietos 3: Girulių biblioteka

Girulių biblioteka

Tikriausiai visi esat kada nors girdėję Girulių pavadinimą. Giruliuose gi didžioji dalis pajūrio pionierių stovyklų būdavo, ar ne? 🙂 Iki šiol į Girulius važiuoja 4 maršruto autobusas – dūmindamas puškuoja į tą Girulių kalną, nuo kurio leidžiantis matosi jūra – ech, kokioj romantiškoj vietoj yra mano biblioteka.

Keliukas į biblioteką

Taigi, kaip matot iš nuotraukos, ji yra visai šviežia. Kiek girdėjau, ją Girulių bendruomenei kažkas už kažką pastatė, nelabai žinau, nelabai man ir rūpi, svarbu, kad toks nerealus objektas Giruliuose atsirado. Aišku, mano biblioteka labai labai toli nuo manęs, bet užtat, kaip aš laukiu, kada važiuosiu į uošviją ir keliausiu į biblioteką! Šią žiemą tai tiesiogine prasme teko klampoti 🙂 Čia užsnigtas keliukas 🙂 Ir varvekliai ant stogo…

Varvekliai

Mano bibliotekoj yra labai faina bibliotekininkė. Jauna, maloni ir visai nepikta, kaip kartais būna bibliotekose :). Atrodo, tokia užkampio mažytė bibliotekėlė (na tikrai mažytė, pirmą kartą atėjus pagalvojau, nu, ir kaip čia galiu ką nors įdomaus rasti keliose lentynose!!!), bet tikrai randu daug naujų knygų. Didžioji šiais metais perskaitytų knygų dalis buvo iš bibliotekos!

Dar man labai patinka, kad joje yra vaikų skyrius.  Atskiram kambariuke yra gražus vaikiškas kilimas, daug vaikiškų knygelių ir žaisliukų. Kai vasarą ten nukeliaudavau su savo kukuliu, tai mama keliauja kuistis prie savo lentynų, o mažulė – prie savo 🙂 Super! Atrakcija mums abiem. Mama, aišku, galėtų visą dieną ten sėdėt, tik kad kukulio kantrybė tik kokiai valandžiukei tempia.

Kai buvau ten paskutinį kartą, bibliotekininkę radau sėdinčia pustamsy – liepta kiek įmanoma daugiau taupyti. Sakė, kad mėnesį biblioteka bus uždaryta, nes niekas jos, atostogaujančios, nepavaduos. Liūdna. Na, bet mėnesį pakentėsim iš anksto apsirūpinę knygom. Man tik baisu, kad iš viso neuždarytų, nes neteksiu vienos mėgstamiausių savo knygų vietų…

|KŽL|

Mėgstamiausios knygų vietos 2

Knygynai yra viena nuostabiausių vietų mūsų žemėj 🙂 Tikrai! Tikrai! Tikrai! Tas jausmas mane lydi nuo pat vaikystės, kai važiuodama į šokių repeticijas, specialiai išlipdavau ankščiau nei reikia, t.y. stotelėje “Vaikų pasaulis“, ir kulniuodavau į raudonų plytų pasatate įsikūrusį knygyną (garantuoju, kad Giedrė jį atsimena). Dažniausiai nieko nepirkdavau, nes geros knygos gi buvo deficitas, kaip ir kalendoriukai bei kiti niekučiai, bet vis tiek patikdavo ten pasisukioti.

Kai Giedrė parašė, kad jos mylimiausia biblioteka yra Nidoje, tai prisiminiau vienas savo vasaros atostogas tam mieste ir kaip aš kulniuodavau į netoli poilso namų buvusį Nidos knygyną. Jei tik būčiau žinojus, kad poilsiautojai gali skolintis knygas bibiotekoje, tikriausiai net prie jūros nebūčiau norėjus eit! Gal net būčiau kokiu penkmečiu anksčiau sutikusi ten besisukiojančią savo būsimą klasiokę? Žodžiu, pinigėlių per daugiausiai neturėdavau, atsimenu, bandydavau surasti man patinkančią knygą už įkandamą kainą. Juokingiausia, kad į tą knygyną eidavau bent porą kartų per dieną, na, kas gali žinoti, gal kokių naujų knygų atvežė :)! Kad nebūčiau labai jau įtartina lankytoja, tai, atsimenu, nusipirkdavau tokį loterijos bilietuką su metalu apkaustyta skylute, berods už 50 kapeikų, o gal 25, gal atsimenat?

Galiausiai besibaigiant atostogoms nusipirkau kažkokią knygą apie astronomiją :). Na, nebuvo ji tokia įdomi, kaip ta labai labai mėgstama J. Levitano „Apie žvaigždes ir planetas“, kuria taip žavėjaus ir taip norėjau, kad net galvojau pavogti iš mokyklos bibliotekos 😀 (aišku, nepavogiau).

Visagalis internetas! Šiandien prisiminiau tą knygą ir nusprendžiau patikrinti, ar tokia iš tikro egzistavo, ar tik prisisapnavo mano astronominėse svajonėse, ir, nepatikėsit, net radau nusipirkti! Su malonumu paskaitysiu savo kukuliams 🙂

|Astronomijos ir knygynų mylėtoja L|