Metinė ataSkaita 2011

Šiemet perskaičiau 50 knygų. 2010aisias net 71.

Gerokas sumažėjimas įtakotas šeimos padidėjimo, “West Wing”, “Big Bang Theory” žiūrėjimo.

Ir dar labai aiškiai pamačiau, jog skaitau labai lėtai, jei skaitau knygą, kuri man nepatinka. Tad kitais metais pasižadu nesimūčinti su knygomis, kurios man ne prie širdies.

Daugiausia skaičiau JAV rašytojus- 13, Didž, Britanija ir Airija- 12, Švedija – 8, Kanada 5, Lietuva ir Prancūzija po 3, Norvegija 2, Italija, Kinija, Japonija, Čilė – po vieną.

Dažniausiai skaičiau švediškai 35 lietuviškai 8, angliškai-7 knygos.

29 knygos buvo parašytos moterų, 20- vyrų, viena – ir vyro ir moters.

Metų geriausia  M.Atwood “Handmaid’s Tale”

Labai geros K.Sabaliauskaitė “Silva rerum II”, M.Cunningham “Tos valandos”, Y.Ogawa “The Housekeeper and the Professor”, P.Grimberg “Un Secret”

Jau geriau būčiau neskaičiusi R.Bolano “Čilės noktiurnas”, D.Trussoni “Angelology”

Visai nieko neprisimenu apie ką jos P.Auster “Invisible” ir R.Yates “Easter Parade”

Metų srovė Perskaičiau visą krūvą geros feministinės literatūros: V.Woolf, M.Atwood, N.Björk, M.A.Pavilionienė ir kt.

Skaičiau ir juokiausi J.Ferris “Then We Came to the End: A Novel” ir U.Radzevičiūtė “Frankburgas”

Pagaliau (seniai planuotos skaityti, bet niekaip neprisiruošta) V.Woolf “Orlando”, A.Makine “Prancūziškas testamentas”

Kaip ir buvau sau pasižadėjusi perskaičiau E.Donoghue “Room” ir J.Frey “Million Little Pieces”, V.Woolf “Orlando”, susipažinausu M.Atwood kūryba.

Vis dar neskaityta liko A.Monroe,”Nusikaltimas ir bausmė” ir liko  dar keletas neįvykytų literatūrinių pasižadėjimų.

 

K.Ž.G

 

2012ųjų knygos

Knygos kurių galima laukti ateinančiais metais

  • S.Rushdie išleidžia savo memuarus
  • R.Saviano “Beauty ans the Inferno”
  • Girdėjau, jog turėtų pasirodyti nauja S.Oksanen knyga
  • Anne Tyler romanas turi pasirodyti balandį
  •  J.Picoult ir jos dukra parašė knygą vaikams.
  • Produktyvusis John Irving išleidžia naują knygą “In One Person” birželį
  • M.Haddon, anksčiau parašęs ” Tas keistas nutikimas šuniui naktį “, ateinančiais išleidžia romaną “The Red House”
  • Orange premijos laimėtojos Barbara Kingsolver naujas romanas “Flight Behavior” turėtų pasirodyti rudeniop.

 

Ir, žinoma, nauji, pagal knygas pastatyti filmai>

The Hobbit

Th Hunger Games

Great Gatsby

Life of Pi

K.Ž.G

Kalėdinis pamokslas arba nenušaukit Hugh Granto!

Jau pradedu susitaikyti su tuo, kad, ko gero, teks peskaityti visą krūvą prastų knygų kalėdine tematika, kol atrasiu bent vieną tikrai gerą.

Ką tik pabaigiau C.Ahern “Dovana” (yra išleista lietuvių kalba) ir esu nusivylusi. Aš tikrai lengvai graudenuosi ir šventės mane (kaip turbūt daugelį) šiek tiek pagerina, “papūkuoja”, pacukrina ir griebia už širdies. Ypač todėl, jog per Kalėdas susirinkti visai šeimai dabar yra sunkoka.

Bet žinot, net ir man- sentimentų pilnai skaitytojai, yra tam tikros ribos.

Sunkiausiai man pernešti pamokslautojišką stilių, kurio knygoje nors vežimu gali vežti.

“Dovana” yra dar viena Ch.Dickens “Kalėdų giesmės” varijacija: Lou Suffern  nesupranta, kas yra svarbiausia gyvenime ir neteisingai sudėlioja prioritetus. Jis labai daug dirba, mažai būna su savo šeima. Pažada, bet neateina į dukters spektaklį, niekada nėra pakeitęs sūnaus sauskelnių, ir nuolat neištikimauja savo žmonai. Vieną dieną jis sutinka benamį, vardu Gabe (“siurprizas”- tiesmukiška nuoroda į Dievo siųstą angelą Gabrielių). Žodžiu, Gabe sugeba parodyti Lou, kas iš tikrųjų yra svarbiausia. O kad nepasirodytų per mažai, kad skaitytojas (neduokdie) pats pasidarys išvadas, autorė knygą užbaigia sentimentaliu pamokslėliu, kurį užbaigia„Laiko nesudėsi į dovanų dėžutę ir, kaspinu surišto, nepadovanosi… Laiko neatiduosi, bet pasidalyti juo gali.”

Supraskit mane teisingai, aš ir pati manau, jog ta tezė, jog šeima yra svarbiausias dalykas pasaulyje, yra teisinga, bet negaliu pakęsti, kai idėja skaitytojui pateikiama jau sukramtyta, kai skaitytojas laikomas nesugebančiu pasidaryti savas išvadas, kai jam viskas didaktiškai yra aiškinama lyg trimečiui.

Man susidarė įspūdis, jog autorė pasitelkia visą įmanomą amuniciją, kad sugraudintų skaitytoją, pasakojimo pabaiga tai man pasirodė ne į temą, lyg norėta lengvą knygelę pasunkinti, suteikti jai literatūrinio svorio. Įsivaizduokit, jei filmas”Love Actually” baigtųsi, kai Kalėdų senelis išsitraukęs kalašnikovą nupiltų Hugh Grantą, Alan Rickman, Colin Firth ir Emmą Thompson.

Per saldu. Per daug “sukramtyta”. Perdėm didaktiška.

Čia autorė pati kalba apie knygą

K.Ž.G

Liko tik metai iki…

filmo, pastatyto pagal J.R.R.Tolkien knygą, “The Hobbit: An Unexpected Journey ” premjeros!

Atsimenu, kaip greitai sugraužiau iš mokyklinės bibliotekos pasiskolintą knygą. o kai ją po poros dienų grąžinau tai mokyklos bibliotekininkė nepatikėjo, jog aš ją perskaičiau ir pradėjo manęs klausinėti, apie ką ta knyga ir pan.  Net išsigandau aš stovėdama prie jos to stalo ir atsakinėdama į jos klausimus. Kad ją kas į Mordorą nuvežtų ir paliktų 😉

Oi kaip laukiu!

Mano mažas trumpas plonas geras romanas

Kadangi storų “plytų” skaitymas dabar didelio džiaugsmo nekelia, nes skaitau priebėgom, tai labai norėčiau susidaryti trumpų knygų (mažiau nei 300 puslapių) sąrašą.

Ką patarsit?

Internete radau šitas siūlomas knygas

1.Hansen “Mariette in Ecstasy”

2.D.Quinn “Ismael”

3. E. Wiesel “Night”

4. ?

K.Ž.G

Un secret

Paskutiniu metu man siaubingai nesiskaito. Mūčinuosi su J.Franzen “Corrections”. Bet ta knyga tikrai smagi, tik kad stora.

Tik kad laiko skaityti paskutiniu metu taip mažai lieka (Gerai gerai, prisipažįstu, jog kai sumigdome vaikus įsijungiam jau penktą “West Wing” sezoną. Štai būtent ten ir dingsta skaitymui skirtos valandos, bet teisinuosi, jog tai vienas geriausių ir protingiausių TV serialų)

Vakar nusprendžiau, jog užteks man kankintis su “Corrections”, juk galiu prie jos grįžti po kokios savaitės, ir pradėjau skaityti Philippe Grimbert “Paslaptis”- plonutę, nė 200 puslapių neturinčią autobiografinę knygą.

Philippe – atletiškų tėvų vaikas. Tas tėvų sukurtas gražaus kūno kultas ne tik verčia Philippe jaustis taip lyg jis būtų tėvų nusivylimas, bet ir knygos pabaigoje tampa pragaištingu faktoriumi. Philippe išsigalvoja sau netikrą vyresnį brolį, kuris ir drąsesnis už Philippe, ir stipresnis, bet vėliau pasirodo, jog Philippe fantazijos yra labai arti tiesos.

Toks brolis egzistavo, bet kodėl tada šeima net nemini jo vardo? Kokią paslaptį saugo šeima?

Labai liūdna knyga, parodanti, kaip mūsų egzistenciją nulemia tiek intymios šeimyninės dramos, tiek didžiuliai pasaulinio masto įvykiai.

Nenoriu per daug atskleisti detalių (nors moksliniai tyrimai sako, kad  spoiler’iai skaitymo nesugadina, o atvirkščiai- pagerina), juo labiau, kad knyga trumputė, bet pasakysiu tiek, kad ji- labai stipri.

Paliečianti.

Sugraudinanti.

Savo tematika ji primena B. Schlink “Skaitovą”.

Net ir nuotaika, knygos kalba, knygos apimtis man priminė “Skaitovą” – parašyta stipriai, nostalgiškai, su liūdesiu, su praradimo jausmu.

Su žinojimu, jog nuo blogio pasaulyje negalime atsižegnoti. Jog esame atsakingi. Jog gyvename ant ankstesnių įvykių klodų ir neišvengiamai esame susiję su paslaptimis.

2007aisiais pagal knygą buvo pastatytas filmas. Čia filmo anonsas. O visą filmą galima susirasti youtube.

 

K.Ž.G

 

 

 

Nobelio premijos

Šiandien Alfredo Nobelio diena ir būtent šiandien įteiktos premijos.

Image
Premijos įteikiamos Stokholmo koncertų salėje.
Image
Premijas įteikia Švedijos karalius.Jo dešinėje karalienė Sivia, kairėje sosto paveldėtoja princesė Victoria
Image
A.Nobelio biustas
Image


Tomą Tranströmer sveikina Švedijos karalius
T.Tranströmer- Nobelio literatūros premijos laureatas
Laureatai

Claudia Steiman siunčia bučinį savo vyrui Ralp Steinman, kuris mirė trys dienos iki Nobelio medicinos premijos paskelbimo. Ji vyro vardu paėmė medalį ir diplomą. (Apsiverkiau)

T.Transtromer Nobelio vakarienės metu. Šalia jo sėdi jo žmona Monica. Pagal etiketą žmona ir vyras vienas šalia kito per Nobelio vakarienę nesėdi, bet kadangi T.Transtromer po 1990 metais patirto insulto labai sunkiai kalba, tai jo žmona sėdi šalia

  • Jau esu pasigyrusi, bet dar kartą giriuosi, jog 1999aisiais man teko stebėti premijų įteikimo ceremoniją. Ilga vakarinė suknelė, raudonas kilimas, įžymybės… Kaip sapne
  • Visos gėlės, kuriomis puošiamos salės yra skaridinamos iš San Remo. Šiemet iš ten pristatyta 30.000 gėlių ir dar, 15.000 žalumynų šakelių.
  • Vienas žurnalistas 12 metų iš eilės premijos paskelbimo dieną stovėjo prie T.Tranströmer durų, nes tikėjo, jog būtent jis kada nors gaus Nobelio literatūros premiją. Žurnalistui šiemet galiausiai pasisekė.
  • Meniu:

Lobster with pickled winter vegetables and Jerusalem artichoke purée

Guinea hen with porcini mushrooms and lingonberries,poached pearl onions with parsley roots and velouté sauce

Mandarin and white chocolate mousse on a cinnamon-spiced cake with raspberry marmelade and fresh raspberries

  • Po vakarienės prasideda šokiai, kuriuose karališkoji šeima nedalyvauja
  • Vietoj T.Tranströmer padėkos kalbą sakė jo žmona Monica. (Pamatyti ir išgirsti galima čia)

K.Ž.G

Nuotraukos iš čia

Vampyrai ir popcornai

Vakar buvau kine ir žiūrėjau Twilight serijos ketvirtą filmą “Breaking Dawn”. (“Ojėtus. Kodėl ji tuos filmus žiūri ir kodėl ji tas knygas skaito? “)

Nei ketvirtas filmas nei ketvirta knyga nėra stipriausi. Pirmąsias dalis labai smagiai suvalgiau, o skaitydama paskutinę tai akimis varčiau, bet, vistiek, žinoma, skaičiau, nes Twilight man yra kaip liga.   Ir nors siaubingai erzino Kristen Stewart vaidyba, vistiek džiaugiuosi pamačiusi filmą.

Gavau dozę to, ko norėjau- 3 valandos iš namų su saldainiais, popcornu ir nesudėtingu filmu, kuriame buvo kur akis paganyti. Pavyzdžiui į Bellos vestuvinę suknelę, kurią sukūrė Carolina Herrera.

Bet… Vestuvių scenoje šmėkštelėjo pažįstamas veidas… Twilight knygų autorė Stephanie Meyer- tarp svečių

 

 

 

 

 

 

 

S.Meyer ne pirmą kartą atsiduria Twilight filme, ją dar buvo galima pamatyti pirmojoje dalyje.

Kuriame filme norėtum suvaidinti vaidmenį? Aš tai mielai bučiau vaidinusi kurioje nors “Harry Potter dalyje” (įsivaizduojat, su kokia pagarba į mane žiūrėtų mano vaikai ir anūkai?) ir Kapur režisuotoj “Elžbietoje”. Ir kokią nors praeivę su taškuota suknele ir berete filme “Amelija iš Monmartro”.

K.Ž.G