Norėjau kažko paprasto, atsargiai pradėjau klausyti šios knygos per daug nieko nesitikėdama, dar net akis pavartydama dėl knygos pavadinimo (“Uošvienė” aka anyta, na, žemaičiuos tokio žodžio kaip “anyta” neišgirsit), o aptikau visai neblogą trilerį. Tokį page turner, kad klausyti net erzino, nes atrodė, kad knygą tikrai skaityčiau daug greičiau, tad klausiau kiekvieną laisvą minutę.
Be “puslapius” vejančios intrigos – kas gi atsitiko – labiausiai man patiko knygos veikėjai – vienos šeimos nariai. Patiko, kad autorė nepasilengvino sau gyvenimo su pikta anyta ir gerute sūnaus žmona arba atvirkščiai. Net galima pasakyti, kad visi veikėjai tokie kaip ir visai ne blogiečiai, bet vis tiek kažkas bloga nutinka, o ir motyvų lyg ir vienas, ir kitas išlenda tai vienam, tai kitam veikėjui, taip kad teisingumo svarsyklės svyruoja pirmyn atgal – grynas malonumas.
Nieko daugiau ir nepasakosiu, pabaiga gal ir ne tobula, bet visos knygos malonumas ir pabaigą atpirko – per daug nesikabinėsiu. Jei pakliūs į rankas, paskaityk. Truputis atgaivos nuo moterų traukiniuose, languose, rūkuose ir kituose objektuse.
Labai patiko knyga! Iš ale “lengvų” kategorijos, bet nei paprasta, nei prasta! Duok dieve, kad visos tokios “lengvos” knygos būtų kokybiškos. Tiesiog mėgavausi audible įgarsinimu, tikiuosi, kad lietuviškas vertimas bus vykęs ir taip pat puikiai užčiuops tą marčios ir mother in law santykį. Nes man atrodo knygoje tai labai puikiai pavyko. Nors santykių knygoje išplėtota ir daugiau ir tikrai jie visi gerai išpildyti ir atskleisti. Man retai knygoje pasitaiko, kad nuo pusės knygos nežinočiau, kas gi žudikas, tai kadangi šiai knygai pavyko daviau visas 5 žvaigždutes iš 5 🙂
Džiaugiuos, kad patiko!
Kaip tik vakar baigiau. Aš gal tik nevadinčiau to trileriu, greičiau psichologine drama. Bent jau kažkaip taip pasirodė. Bet labai patiko. Kažkaip personažai tikroviški. Kartais geri, kartais nelabai, kaip ir mano sutinkami žmonės 🙂