Prisipažinsiu, kai mano sūnus išreiškė norą turėti ir antrą Kapitono Bekelnio knygą, tai mane apėmė tokios dvejopos mintys: viena vertus, labai džiaugiuosi, kad vaikas ori knygos, o bet tačiau, nu, kažkaip norisi, kad norėtų kažko labiau “inteligentiško”. Bet kai vaikas vis dar nėra knygų žiurkiukas, tai mama knygų žiurkė apskritai tik džiaugiasi, kad skaito, o ką skaito, tai jau kaip nors…
Taigi, kadangi jau tenka susidurti su tokiais objektais, tai nutariau ir pati perkaityti, nes kaip ten sakoma “draugus laikyk arti, o priešus dar arčiau” ar kažkaip panašiai. Na, ir žinot, iš tikro tą knygą reikia skaityti nuo paskutinio skyriaus “Apie autorių” (labai jau lietuviškai skambančios pavardės tas autorius) – kuriame iš nuotraukos į skaitytoją žvelgia kokių septynių metų šviesiapūkis berniukas gal angelo, o gal ir velniūkščio žvilgsniu: “Kai Deivas Pilkey mokėsi mokykloje, mokytojai jį laikė išdykusiu, nedrausmingu vaiku, kurį reikia auklėti.”
Perskaitai, ir viskas sustoja į vietas kažkaip. Nes ši knyga yra būtent tokio padūkėlio nesibaigianti fantazija, kur gali nutikti patys kreiziškiausi dalykai, kur juokeliai gal ne visada taktiški, o gerai besimokantys mokiniai yra nuobodos (pati buvau pati didžiausia mokyklos pirmūnė-pirmas suolas-nuoboda, todėl apie išdaigininkus negaliu rašyti objektyviai). Juk negali iš tokio autoriaus tikėtis knygos apie cukrinius avinėlius.
Taigi, dabar į Kapitoną Bekelnį žvelgiu to išdaigininko akimis ir, nors knyga nepateks į mano mėgstamų grafinių novelių sąrašą, let it be, net ir šitoj knygoj gėris vis tiek nugali blogį. Štai taip, klasikinė pabaiga.
knyguziurkes.com 
Ačiū jūsų sūnui ir jums už šią apžvalgą. Jos paskatinta nupirkau savo vaikams pirmąją kapitono Bekelnio knygą ir visi smagiai ją perskaitėm.
Labai sunku yra išrinkti knygas vakams, nes jų kokybė labai varijuoja ir ne kartą esu nupirkusi kažką nepaskaitomo. Dauguma yra arba vyresniems vaikams, arba kažkokios saldžiai melancholiškos ir didaktiškos. O Kapitonas Bekelnis – smagus ir linksmas, vaikiško humoro pilnas.
Gyvenu užsienyje, todėl lietuviškas knygas perku internetu ir neturiu galimybių įvertinti turinio prieš pirkdama. Jūsų blog’as labai padeda, bet dažnas ir toks variantas, kad mane dominanti knyga pas jus neaprašyta, o jūsų aprašytos knygos – jau išpirktos. Visas knygas prieš pirkdama patikrinu ir goodreads, bet irgi dažnas variantas, kad lietuviškos knygos ten neturi savo įrašo, arba neturi atsiliepimų. Ir dar nesu užtikusi jūsų goodreads’uose – nežinote apie šią platformą, nenorite joje skelbti apžvalgų, ar..? (tiesiog smalsu)
Sveiki, Milda, ačiū už komentarą. Dėl kokybės tikrai sutinku, bandykite orientuotis pagal leidyklas. Kai kurių leidyklų knygas apienu ratu, net nevartau, nes žinau, kad tekstai bus išversti atmestinai, skaitant liežuvį gaima nusilaužti, o ir galvą tenka pasukti – apie ką ten rašoma. O goodreads vadinuosi Fantastiškų KŽL, duokite žinoti, jei kartais nepavyktų rasti. Be to, visada galime padiskutuoti FB. Iki!