Perskaičiau šitą knygą. Ir jūs perskaitykite. Tik kažkaip rankos nekyla apie ją rašyti – liūdna ir beviltiška. Ne visa knyga tokia. Knygos autorius Igor Argamante kažkada buvo vilnietis. Kai buvo toks praaugęs berniokas. Su juo pirmojoje knygos dalyje lakstysite Vilniaus gatvėmis, landžiosit po įvairiausius užkaborius ir džiaugsitės šviesiom vaikystės dienom – šviesi knygos pusė ir buvo įdomiausia skaityti. Daugybė įdomiausių miesto ir tomečio gyvenimo detalių.
O Vilniaus geto istorijos… Juk aiški istorijų pabaiga. Bet vis tiek skaitykit. Kad nepamirštumėm iki kokių absurdų pasaulis yra pajėgus nusivažiuoti.
knyguziurkes.com 
Kaip tik skaitau 🙂
Ingrida, ir kaip?
Ir aš jau perskaičiau… Iš tikro labai buvo įdomu skaityti apie tuometį Vilnių.
Netgi “pagooglinau” kuris namas yra Jasinskio g. 7 ir kitų detalių…
Rasa
einu ir as pagooglinsiu nama
sunku kalbėti apie tokias knygas. Sužinojau, ko nežinojau. Keletą dienų vaikščiojiau ly trenkta. Bet juk taip ir būna, kai skaitai tokius skausmingus dalykus.