skaityti… Tikrai. Tikrai!
Pastebėjau, kad šiais metais gan daug knygų keliauja į šoną. Jaučiuosi siaubingai prieš jas (ne visas) nusikaltusi, bet nieko negaliu su savim padaryti, tiesiog kažkaip, jei knyga ‘nesiskaito’, tai reiškia, kad prasideda toks jos vengimo procesas – tada skaitau labai mažai (nes vengiu knygos), pradadu sukti ratus aplink lentynas ir… rankose jau kita knyga. Tikriausiai, jei sudėčiau pradėtas ir nebaigtas, gautųsi pora knygų…
Čia sąrašiukas:
H.Mantel “Wolf Hall” – visaip bandžiau ir audio, ir popierinę, ta knyga be konteksto yra nepaskaitoma. Čia, aišku, mano problema, kad aš to konteksto nežinau.
N.Gaiman “The Ocean at the End of the Lane” – rašiau šiai knygai skirtame poste, kodėl negalėjau pabaigti skaityti…
A.Brennert “Moloka’i” – knygos veiksmas vyksta Havajuose, tais laikais, kai raupai dar buvo nepagydoma liga. Kažkaip buvo gana nuobodu klausyti, kai palyginti neseniai skaičiau Hislop “Salą” ta pačia tema.
G.Rubin “The Happiness Project” – jei mėgstat nukeliauti į knygynų oro uostus, tai tikrai matėte šitą knygą. Kažkaip paskutinius keletą metų ji vis padedama ten, kur lenda į akis. Net negalvojau, kad čia negrožinė knyga, o iš serijos “kaip aš viską turėjau, bet kažkodėl vis tiek nebuvau laiminga, ką man daryti”? Mečiau skaityti toj vietoj, kur rašė, kad reikia susitvarkyti spintą. Kas mane pažįsta, pritars, kad aš visai laimingai gyvenu su netvarkingom spintom.
M.Clark “Two Little Girls in Blue” – apie šitą meksikietiško serialo tipo detektyvą irgi rašiau poste. Nuobodybė.
James Meek “Meilės aktas”. Net nežinau, kas man negerai su šita knyga.
Toni Morrison “Mylima”. Antras bandymas su Morrison po nevykusio “Sulos” vertimo. Kaip sunkiai ‘skaitosi’ man šita išgirtoji knyga. Man tiesiog knygos filmas nesimato galvoj, nors tu ką. Bet galvoju kol kas dar lengvia nepasiduoti. Kaip nors tikiuosi šitą iškankinti.
Stephen Kelman “Pigeon English”. Irgi su “filmu” negerai. Bet irgi žadu nenusileisti.
O tau ar teko pastaruoju metu ką nors mest į šalį?
knyguziurkes.com 
steinbecko “grapes of wrath”… tiek to, sakau, palauksiu, gal dar subręsiu šiai knygai
Pasiėmiau skaityt “Finklerio klausimas” ir rimtai svarstau mest, nors jau šimtą puslapių įveikiau. Man su metimais labai sunku. paskutinį kart mečiau knygą į šalį gal prieš dešimt metų. Tai galima įsivaizduot kaip šioji mane pribaigė, jei jau prie tokių svarstymų teko prieiti.
Ruth, as meciau. Tu jau daug pazengei, as meciau po kokiu 30 puslapiu, nes nusibodo save nuoboduliu kankinti. Ir kas ten tokio verto Bookeriui? Stai kur klausimas
Laimantas Jonušys sako dėl to, kad “„Finklerio klausimas“ Bookerio premija skirta už tai, kad autorius įdomiai, intelektualiai ir su sąmoju sužaidė kai kuriuos aktualius Britanijos ir pasaulio žydų klausimus, egzistuojančius šiuo istorijos momentu, be to, įžvalgiai pakedeno amžinuosius žmonių bendravimo keblumus, vyrų ir moterų santykių kazusus. Į pasaulio literatūros aukso fondą ši knyga gal ir nepateks, betgi ne kasdien tokios parašomos.”
Dar sako, kad prastas vertimas.
Ai, fuck it, metu.
As jau nebesijaučiu blogai prieš visas mestas knygas, manau man čia nuo mokyklos likęs jausmas, kai būdavo sunku įveikti kokią klasiką, kuri rodos girta išgirta, o nesiskaito nors ką, tada kaltini save, kad nesi tokia protinga kaip visas likęs pasaulis, kuris tą knygą supranta… Dabar knygas leidžia, kas netingi, jeigu nebendrauju su neįdomais žmonėmis, tai ir jų knygų nenoriu skaityti. Aš ir saldainių neskanių nevalgau – man geriau jokio sokolado, nei prastas…ir kava – arba super skani, arba jokios. Labai skani kava, labai geras šokoladas ir nuostabi knyga – įdeali trijulė 🙂
ir padėk tu man nosinę ant ideali, cia kai viena ranka rašai, kita makaronus vaikams dalini!!
cha cha net nepastebejau :))) sutinku ir del kavos ir del sokolado ir del knygos
Ruth, as angliskai bandziau skautyt, tai is viso pravalas, geresnio zodzio nerandu dabar…