Pasigirsiu.
Štai ką rašiau mūsų bloge prieš praėjusių metų Nobelio literatūros premiją: ”
“Po to, kaip 1996 aisiais Nobelio premija buvo įteikta Wislawa Szymborskai (aš tuomet dar į mokyklą ėjau), apdovanojimo negavo nė vienas poetas. Gal jau būtų laikas?
Tada švedas Tomas Tranströmer turi neblogą šansą…”
Pataikiau 😉
Allegro
Po juodos dienos aš skambinu Haidną
ir juntu delnuos pažįstamą šilumą.
Paklusnus plaktukas stygą suvirpina.
Garsas gyvas, žalias, pilnas tylėjimo.
Garsas sako, jog laisvės pasauly esama
ir kažkas nemoka mokesčių cezariui.
Aš slepiu rankas haidnokišenėse
ir apsimetu, kad gyvuoju be rūpesčio.
Aš iškeliu haidnovėliavą, skelbiančią:
„Trokštame taikos. Bet nepasiduodame.“
Muzika – stiklo namai pašlaitėje,
o šlaitu lekia akmenys, ritasi akmenys.
Jie užgriūva namus, kiaurai juos perskrenda,
bet stiklai išsilaiko nesubyrėdami.
//T.Tranströmer (vertė Tomas Venclova)