Aš buvau teisi!

Pasigirsiu.

Štai ką rašiau mūsų bloge prieš praėjusių metų Nobelio literatūros premiją: ”

“Po to, kaip 1996 aisiais Nobelio premija buvo įteikta Wislawa Szymborskai (aš tuomet dar į mokyklą ėjau), apdovanojimo negavo nė vienas poetas. Gal jau būtų laikas?

Tada švedas Tomas Tranströmer turi neblogą šansą…”

Pataikiau  😉

Allegro


Po juodos dienos aš skambinu Haidną
ir juntu delnuos pažįstamą šilumą.

Paklusnus plaktukas stygą suvirpina.
Garsas gyvas, žalias, pilnas tylėjimo.

Garsas sako, jog laisvės pasauly esama
ir kažkas nemoka mokesčių cezariui.

Aš slepiu rankas haidnokišenėse
ir apsimetu, kad gyvuoju be rūpesčio.

Aš iškeliu haidnovėliavą, skelbiančią:
„Trokštame taikos. Bet nepasiduodame.“

Muzika – stiklo namai pašlaitėje,
o šlaitu lekia akmenys, ritasi akmenys.

Jie užgriūva namus, kiaurai juos perskrenda,
bet stiklai išsilaiko nesubyrėdami.

//T.Tranströmer (vertė Tomas Venclova)

Tomas Tranströmer Nobelio premija 2011

 

Akademijos sekretorius 10 minučių prieš paskelbimą paskambino poetui T.Transtömer pranešti, jog būtent jis gavo Nobelio premiją. O poetas tuo metu namuose klausėsi muzikos.

Literatrinė Švedija eina iš proto iš džiaugsmo. Visi sako, kad jis tikrai verats Nobelio premijos, vienintelė problema- kad jis švedas.

Kadangi Akademija vienu metu suteikė daug premijų švedams, tai dabar tikimybė, kad akademija vėl duos premiją švedui buvo labai labai maža.

Selections from The Sorrow Gondola

A Page from the Nightbook

One night in May I stepped ashore
through a cool moonlight
where the grass and flowers were grey
but smelled green.

I drifted the hillside
in the colorblind night
while white stones
signaled to the moon.

In a period
a few minutes long
and fifty-eight years wide.

And behind me
beyond the lad-shimmering water
lay the other shore
and those who ruled.

People with a future
instead of faces.

—Translated from the Swedish by Michael McGriff

K.Ž.G