Nors nekenčiu visokių palyginimų ant viršelio aka “Nauja Elena Ferrante”, šitą palyginimą akis pagavo ir ant jo pasimoviau. Kaip ten apie tas smalsias kates ar žiurkes sakoma? Tai, tiesą pasakius, Ferrante’s šioje knygoje man net per daug buvo – dviejų mergaičių draugystės schema, kai viena iš “geros” šeimos, kita – iš nelabai, viena gerietė-drovuolė-nauvuolė, kita gerai velnių paėdus, drąsi, akiplėša, savarankiška – na, visiškas Elenos ir Lilos copy paste, taip sakyčiau, labai ir nesislepiant. Tai šis knygos aspektas vertė kraipyti galvą ir galvot, kad reikia drąsos turėt išstoti su tokiu panašiu formatu ir sakyt, kad mes čia tiesiog “artimos dūšios”. Be to, knygos stilius toks, kad skaitant pirmą knygos dalį, vis užsuka mintis pagalvot, ar ši knyga neturėtų būti pozicionuojama paauglių kategorijoj. Maždaug Ferrante paaugliams.

Bet nėr viskas blogai! Įdomusis knygos sluoksnis yra politika. Knygos veiksmas vyksta Musolinio diktatūros laikais, prieš II pasaulinį karą, ir per paprastus žmones – prekeivius, amatininkus, mokytojus, mokines, bažnyčią pasakoja, kaip ši santvarka paveikė jų kasdienybę ir gyvenimus. Kaip buvo normalu per prievartą perleisti verslus, turtus palankioms asmenybėms, kaip buvo meldžiamasi už dučę bažnyčioje, ir lenkiamasi prieš portretą mokykloje ir t.t. Šis aspektas buvo ir įdomus, ir neblogai parašytas. Be jo knyga tikrai keliautų tiesiai į YA lentyną.

Turint omeny, kad čia autorės debiutas, tai galim sakyt, kad turim vilčių ateičiai, nebent nepavyks surasti originalaus formato, ant kurio galėtų savo romanus kabinti, nes toks, na man tikrai ant ribos pasirodė. Kaip Jums?

****

Už knygą dėkoju leidyklai “Baltos lankos”

O bet tačiau, nėr visai