Esu tokioj savo audioknygos stadijoj, kad atvažiavus iš taško A į tašką B neturiu jokio noro lipti iš mašinos, nes kaip jau sakiau, klausausi Ken Follett The World without End. Labai apsidžiaugiau, kai šiandien per LTV anonsą išgirdau, kad LTV rodys serialą apie šios knygos priešistorę, knygą, kurią žadėjau tuoj pat po perklausytos pirkti. Apsidžiaugt tai apsidžiaugiau, tik, aišku, nepagalvojau, kada gi aš tą serialą žiūrėsiu, na, bet čia kita kalba. Nežinau, kokio gėrio bus serialas, bet jei mėgsti istorinius romanus, siūlau pabandyti žiūrėti, nes bent jau manoji klausoma knyga yra tokia, kad nesinori lipt iš mašinos.
PS Kažkokie keisti tie Ken Follett knygų pavadinimai – niekaip neatsimenu, kaip jie tiksliai skamba ar The End of the World ar The End of the Earth ar The Pillars of the World ir taip toliau 🙂
Kai pradėjau dirbti, nebeturėjau kada žiūrėt žinių – tiesiog niekaip nebeištaikau į tą laiką, kai jas rodo, – tai vienintelis mano žinių šaltinis buvo radijas, kurio klausau, kol važiuoju į darbą, dabar visai nebežinau, kas dedasi pasaulyje, nes važiuodama į darbą klausausi audio knygos Ken Follet The World without End. Ir visai neblogai sekasi ir visai patinka. Stora knyga – 14 klausymo valandų – nežina, kada galėčiau perskaityti. Perklausysiu tikrai – pusę jau įveikiau!
pagalvojo knygų žiurkė ir nuėjo į knygyną. Na, bet turiu pasiteisinimą – dar nuo savo gimtadienio laikų (jau praėjo beveik pusė metų), turiu dovanų čekį į knygyną – įsivaizduoji, tiek ilgai išlaikiau, nes tiesiog neradau, ką pirkti. Viskas, ką norėjau pirkti buvo Tyto Albos, o kadangi leidykloj daug pigiau, tai nieko ir nepirkau, buvo gaila permokėti. O šiandien, kaip jau sakiau sugriešijau. Nusipirkau naują gražią baltų lankų knygą ir nukainuotą audio knygą – krūvą CD – Ken Follet World Without End – klausysiu važiuodama į darbą ir namo, t.y. – negaliu įeit pro duris (nėra laiko skaityti) – lipsiu per langą (klausysiu, kaip kažkas kitas skaito).
Esu pasimetus laiko juostose, todėl nežinau kada, vakar ar užvakar, beveik visą parą prabuvau oro uoste/lėktuve. Apie oro uostų malonumus jau pasakojau čia. Šį kartą mano oro uostų jausmai buvo truputėlį kitokie. O kitokius jausmus labiausiai įtakojo Kindle. Dėl ko? Dėl to, kad garantuotai būčiau nusipirkus mažiausiai vieną knygą, o kelionėj atgalios, kai jau niekas nebepasvers tavo oro uosto pirkinių, tikriausiai dar gerą krūvelę, o dabar tik pastovėjau, paglostinėjau viršelius ir truputi pafotkinau, kad galėčiau parašyti knygų žiurkėms. Na, ir visas knygas, kurias noriu perskaityti taip pat nusifotkinau, tiesiog, kad žinočiau, ką parsisiųsti į Kindle.
Ir žinot, man tikrai buvo baisiai gaila to knygos nusipirkimo malonumo, nuo kurio turėjau susilaikyti. Žiauriai. To jausmo, kai išsišiepusi įsidedi knygą į rankinuką ir jauti jos svorį (na, arba grūdi į rankinuką prie kitų knygų, kur jau nebetelpa). Ir to jausmo, kai glostinėji viršelį, skaitai kas ant jo parašyta ir taip toliau. Na, stengiausi visa tai kompensuoti stovėdama prie lentynos. Tik negalvokit, kad nebepatinka, man mano Kindle – nerealus daiktas, kur aš visas tas knygas nešiojuosi, ir stovėdama knygyne galiu visas jas tuoj pat nusipirkti ir tampytis visur su savimi ir niekas neapkaltins ir negrasins dėl per didelio mano bagažo svorio. Va.
Ką dar įdomaus pastebėjau? Oro uostuose ir lėktuvuose žmonės skaito. Kuo arčiau Amerikos, tuo labiau skaito Kindle, Europoje daugiau dominavo popierinės knygos. Mačiau tiek daug, kad jau net nebesistengiau atsiminti, kas ką skaito. Šalia manęs sėdėjęs amerikietis vyrukas, mačiau, per savo iPod klausėsi Adam Douglas Hitchhikers Guide to the Galaxy, su kitu šalia sėdėjusiu pakeileiviu draugiškai skaidėm Kindle, vienam oro uoste šalia sėdėjusi močiutė irgi skaitė Kindle (kaip gerai – gali pasididint šriftą ir visai nereikia akinių!).
Taigi, lentynos Amsterdamo Shipol atrodo taip (kaip smagu matyti pažįstamus pavadinimus, autorius ir viršelius):
Svarbiausia parduotuvė oro uosteKen Follet - artėja ir šio autoriaus eilėčia galima pavėluot į lėktuvąDaug daug S.ClarkoJei keliauji pas prancūzusViena geriausių ever olandų knygų - Mečetės namaiGiedrė šitą jau minėjoMečetės namai olandiškaiCoelho tikrai nebeturi rūpintis pragyvenimuKaipgi be Zafon?
O čia jau už Atlanto. Akcija oro uoste – kaip perskaitysi, gražink ir gausi atgal 50% sumos. Įdomu, kiek tokių skaitytojų atsiranda, kurie į oro uostą tempia perskaitytas knygas?
Read and return
Šitą jau būčiau nusipirkus. Na, bent jau skaitysiu greitu metu. Apie šitą knygą labai gerai atsiliepia The Help autorė.
PaštininkėNaujienos JAVuoseKnygyno pardavėjos apie parduodamas knygas
O, mano nuostabusis Kindle! I love it, I love it! Taigi nutiko taip, kad Vėlykų teko kaip visada važiuoti į pajūrį, tos trys su kažkiek valandos galėtų būti puikus laikas skaitymui, tačiau, dažniausiai dėl mašinos lingavimo paskaityti pavyksta kokį pusvalandį. Tai va, nuo viso šito siūbavimo gelbėja Kindle, nes su Kindle knygas galima ne tik skaityti, bet ir klausyti. Brangios ramybės valandėlės (važiuojam mažojo klecko miego laiku, nes kitaip tai jau man pačiai tenka pavirsti į Kindlemamą, dainuojančią MP3) yra šauniai išnaudojamos. Vienintelis, ko pasigailėjau, kad išbandymams pasirinkta knyga labai trumpa – užteko vos pusei kelionės į vieną pusę, o normaliai prisijungti prie interneto ir parisiųsti dar ką nors tiesiog nebuvo galimybių. Na, bet nieko, kitą kartą tikrai būsiu gerai pasiruošus.
Kai Giedrė parašė apie šitą knygą ir net įtraukė ją į savo knygų ataskaitą kaip linksmiausią knygą, aš buvau visai pamiršus, kad kažkada su Alan Bennett jau buvau susidūrusi, o kas įdomiausia, kad prieš milijoną metų būtent šio autoriaus audio knygą klausėme kartu su būsimuoju vyru važiuodami ta pačia autostrada. Įtariu, kad autoriui labai patinka audioknygos, nes jis jas įskaito pats, o aš negaliu sakyti, kad man tai labai patinka, nes gan dažnai turėdavau atsukti skaitymą atgal, nes nesuprasdavau tai to, tai ano, o kai su vyru perklausėme jo knyga Father! Father! Burning Bright!, susižvalgėm tokiais žvilgsniais, reiškiančiais maždaug “supratai, apie ką čia?”.
The Uncommon Reader tikrai smagi knyga, na, kaip jau kažkuriam poste rašiau, rašyk knygų mylėtojams apie knygų skaitymą ir tavo knyga taps skaitoma ir mylima. Aprašyti knygos geriau, nei aprašė Giedrė nesistengsiu, kam to reikia, jei jau yra smagus aprašymas. Knygoje karalienė pavaizduota taip simpatiškai ir žmogiškai, kad net norisi netyčiom su ja susidurti toj bibliotekoj ant ratų, pasidalinti įspūdžiais, sudalyvauti jos organizuotame susitikime su rašytojais ir perskaityti visas knygoje minimas knygas. Žodžiu, buvo pats smagiausias ir labiausiai į temą skaitymas prieš tas didžiąsias penktadienio vestuves – God bless them.
knyguziurkes.com 