“Panų pokalbiai mane mažai domina” – prasideda knyga ir darosi aišku, kad bus faina 350 puslapių praleisti drauge su čekų studente, studijuojančia japonologiją. Gan vienišė Jana turi keletą draugų, vis bando megzti santykius su azijiečiais ir, žinoma, svajoja apie stipendiją Japonijoje. Ji ieško medžiagos savo diplominiam darbui ir užsikabina už vieno apsakymo, apie kurio autorių labai mažai žinoma, vertimo. Labai sudėtingo vertimo (jei kam įdomu vertimas, tai autorė labai įdomiai rašo apie vertimo iš japonų kalbos niuansus), dėl kurio ji net priversta kreiptis į tokį maumą japonologijos doktorantą, tokį ufonautą, su kuriuo, atrodo, neįmanoma susikalbėti žmonių kalba (nebent tą kalba japonų). Nenoriu spoilint, bet taaip gražiai aprašytas jų santykių ir draugystės vystymasis, man seilė tįso nuo subtilumo ir nuo gražumo, nuo mielų smulkmenų, kuriomis rodomas dėmesys ir baimės, kad knyga nenusaldėtų ir nenubanalėtų. Be reikalo, autorė puikiai išlaiko balansą. Ir šitie dviejų žmonių santykiai Čekijoje labai gražiai reflektuoja su japoniškų santykių, apie kuriuos savo apsakyme rašo paslaptingasis Kavašita, subtilumu.
Tai va, knyga kuri prasideda visai realistiškai, tam tikroje vietoje ima ir suskyla net nežinau į kiek dalių. Skaitytojas nuseka Janos Čekijoj, Janos Japonijoj, berniuko Kavašitos apsakyme ir pačio autoriaus pėdsakais. Ir Jana Čekijoj, nežino, kad Jana yra ir Japonijoj, užtrigus Šibujoj, iš kurios, kaip kokioj pasakoj, ją išvesti gali tik tikra meilė – vaikinas iš Čekijos, atsidūręs Janos sapne, svajonėje ar kažkokioj vizijoj – kaip jums labiau patinka. Aš suprantu, kad skamba banaliai, bet tame ir talentas, kad autorė kuo puikiausiai viską sudėlioja. Ir visos knygos gijos gražiai susirinks ir išsipildys.
Labai faina ir gyva knygos šnekamoji kalba, fainas vertimas. Ačiū rekomendavusiai žiurkei už rekomendaciją ir pati rekomenduoju.
knyguziurkes.com 