Vienuoliktojo gimtadienio proga Sara gauna dovanų asmeninę vergę. Ją ištinka isterija ir gimtadienio šventimas yra visiškai sugadinamas – motina liepia Sarai rašyti atsiprašymo laiškus visoms gimtadienyje dalyvavusioms ponioms. Taip prasideda baltosios mergaitės ir mergaitės vergės – dviejų asmenybių, įkalintų savo laikmetyje istorija. Klausydama dažnai pagalvodavau, ar herojų parodyta drąsa nebus tik autorės fantazija, tad tik perklausius autorės pabaigos žodį (nežinau, ar jis priklauso knygai, ar ne) sužinojau, kad knyga yra pagrįsta tikra istorija, o Sara ir jos sesuo Angelina buvo judėjimo už moterų teises pradininkės Amerikoje, vienos pirmųjų moterų aboliucionisčių. Prisipažinsiu, knyga nušvito kitomis spalvomis, kai žinai, kad tai, ką skaitai nėra visiška fantazija.
Protu savo brolius lenkiančiai, nuo vaikystės didžiausiai vergijos panaikinimo šalininkei tuometinė visuomenė vietoj knygos ir mokslo geriausiu atveju siūlė siuvinėjimo ir nuolankumo pamokas, tad natūralu, kad kovojant už vergijos panaikinimą, iškilo moterų teisių problema, nes tapo tiesiog akivaizdu, kad išlaisvinus vergus, didžiausios vergės vis dėlto liktų… moterys. Taigi, nors knyga nėra kažkoks literatūros šedevras, ji yra savotiškas lengvai skaitomas istorijos vadovėlis, kurį ne prošal paskaityti suprantančioms, ir būtina perskaityti nesuprantačioms moterų teisių idėjų ir esmės.
Tikroji istorija čia.
knyguziurkes.com 