Man tikriausiai nėra didesnio iššūkio, nei apžvelgti apsakymų knygą. O gal aš ir šiaip nelabai mėgstu apsakymus skaityti? Bet kaip neskaitysi, kai išleistas Alice Munro vertimas? Smalsumas nugali.
Šiandien kol galvojau, kaip čia parašyti, sugalvojau, kad “Brangus gyvenime” yra paprastais žodžiais apie visiškai paprastus gyvenimus kažkaip nepaprastai parašyta. Nepaprastai, tai taip, kad kažkokiu momentu autorė ramiai ir tolygiai grodama žodžiais užgauna disonansinį garsą išleidžiančią stygą, kuri taip piauauau priverčia skaitytoją suklusti, pagalvoti, kas čia dabar įvyko, juk viskas buvo paprasta, įprasta, ramu ir tolygu. Toks jausmas skaitant. Paskui jau pradedi galvoti, kokią paslaptį turi ramusis apsakymo veikėjas ir kur nuves autorės fantazija. Ir taip kiekvieną kartą. Pradedi laukti siurprizo.
Ir dar gerai atspindi apsakymų nuotaiką: 
Interviu apie knygą su autore čia – labai gražiai viskas surašyta, kas svarbiausia.
Puiki knyga knygų klubams – užteks metams: vienas mėnuo – vienas apsakymas. Pavartyti stiliaus pajautimui galima čia.
knyguziurkes.com 