2011 m. Bookerio trumpasis sąrašas. Kažkur aprašymuose buvau paskaičius, kad vesternas, tai net negalvojau kada nors su šita knyga prasidėti, bet gal buvo labai pigiai nusipirkti audible, kad atsidūrė mano klausymo aparate? Pavadinimas tai visai susuko galvą – tik klausydama pagaliau supratau, kad tikrai ne apie sisters, o apie brothers, o tiksliau tai brolius pavarde Sisters. Gudriai čia, įdomu, kaip pavadinimas būtų išverstas į lietuvių? Tikriausiai kaip nors “Vakarų fronte nieko naujo 2” arba kaip nors panašiai – nieko bendro su originaliuoju pavadinimu, kaip kad Cutting for Stone yra Vienuolės paslaptis.
Nepasakyčiau, kad knyga yra labai ypatinga (iš tikro aš jau ilgiuosi kokios nors labai ypatingos), tokia ypatinga, kokios tikėtumeisi Booker trumpajame sąraše (Julian Barnes laimėjo labai pelnytai), bet ir prasta ji nėra. Visas veiksmas vyksta XIX a. viduryje, kur du broliai Seseriai 🙂 Sisters keliauja į vakarus, į auksinį San Franciską nužudyti kokio tai žmogaus. Žudymas yra jų profesija ir bent jau knygos pradžioje nei vienam iš brolių dėl jų veiklos galvos labai neskauda, o ir vėliau neskauda. O bet tačiau, kuo toliau jie keliauja, tuo labiau pasakotojui, jaunesniajam broliui Eli Sister, norisi kitokio gyvenimo, moteriškos šilumos ir meilės, nors nelabai jis šiaip ir įsivaizduoja kas per daiktas ta šiluma ir meilė yra, jam vis maišosi kam – ar meilei, ar kekšei reikia duoti pinigų, o jei duoti, tai kiek.

Žinoma, kelionės metu kraujas liejasi laisvai ir aplinkui šliaužioja visokio plauko banditai ir tokie pat kileriai kaip ir broliai Sisters, kurie yra tokie miklūs ir gudrūs, kad visuomet išneša kailį sveikutėliai ir kaskart vis turtingesni, tad į knygos antrą pusę apskritai atrodo nenugalimi. O bet tačiau būtų nuobodu skaityti, jei viskas taip būtų kaip baisioj pasakoj su laiminga pabaiga. Istorijai vyniojantis, pasikeičia brolių kelionės tikslas ir auksas, kur ten auksas, daug aukso virsta pelenais, bet kaip tai atsitinka ir kuo baigiasi tesužino kantriausi skaitytojai.
Visas knygos stilius man truputį primena Quentin Tarantino filmą Unchained Django – du keliautojai, panašus laikas, kraujas, atpildas. Sakyčiau, jei panašus stilius nežavi, su knyga irgi nereiktų prasidėti.