Po “Anos Kareninos” norėjau skaityti kažką trumpesnio, be jokių epinių intencijų. Ir todėl skaičiau Kim Thúy “Ru” -150 puslapių, kuriuose autorė pasakoja apie gyvenimą pasiturinčioje šeimoje Pietų Vietname, apie tai kaip šeima pabėgo į Malaiziją, apie naujo emigrantiško gyvenimo liūdesį Kanadoje, apie savo vaikus.
Romanas autobiografinis, bet autorė ignoruoja chronologiją ir iš gyvenimo fragmentų kuria nenusakomai gražų, kažkuo vaikystės spalvotas pablukusias nuotraukas primenantį tekstą.
Romanas labai palankiai sutiktas ir kritikų išgirtas ir Kanadoje, ir Europoje. 2010aisias gavo Kadanos svarbiausią apdovanojimą Governor General’s Award
e i Quebec och i Europa, buvo nominuota Prix des cinq continents de la Francophonie literatūrinei premijai ir gavo prancūzų Grand Prix RTL-LIRE.
The Guardian rašo “Thúy’s impressionistic approach means the book can feel rudderless, but the stories are poetic and powerful.”
The Independent: “the effect is moving, as she suggests that the survivor learns the ability to endure sorrow while holding a steady gaze, “no matter the mood of the moment“.”
K.Ž.G
knyguziurkes.com 