Tag: M.Kondo

Naršymo metas

~ kzL ~ 6 Comments

narsymo metas

Ši knyga suveikia panašiai kaip Marie Kondo maniakinio tvarkymosi knyga, tik šiuo atveju norisi išjungti visus aparatus, suvaldyti savo priklausomybes (su Kondo buvo taip, kad keliaus naktį mest popierių lauk) ir išvalyti smegenis.

Nėra taip, kad knyga būtų labai daug kažkokių naujienų papasakojus, bet jos gėrybė yra ta, kad viskas labai koncentruotai ir trumpai – žodžiu, kaip mūsų smegenys vis dar yra medžiotojų-rinkėjų lygyje ir kaip technologijų / facebookų kūrėjai naudojasi visokiausiom žmogaus smegenų fizinėm ir cheminėm (hormoninėm) prigimtinėm savybėm, susiformavusiom per tūkstančius metų.

Įdomūs tyrimai ir pastebėjimai apie tai, kaip mobilūs įrenginiai blaško dėmesį net tada, kai tiesiog guli ant stalo arba ramiai (nors mums nuo to tik neramiau) egistuoja kitam kambaryje. Kaip manipuliuojama mūsų dopamino lygiu kol lėėėėtai atidarinėjama programėlė ir kaip mes, kaip bezdžionėlės banano, laukiame like’ų. Žodžiu, nekoks vaizdelis, nekoks, dėl to tikrai verta išsiplaut biškį smegenis. Ir griežtai riboti šitą reikalą vaikams. Nes:

“Dėl automatizavimo ir dirbtinio intelekto nebeliks daugybės darbų, o likusioji tikriausiai reikalaus didelės koncentracijos. Ironiška, kad skaitmeniniame pasaulyje koncentracija yra reikalingiausia ir tuo pat metu nykstanti savybė.”

 

 

 

Tvarkingų namų stebuklas

~ kzL ~ 2 Comments

nami

Mano namai didžiąją savo gyvenimo dalį būna labai labai apkuisti. Ir didžiąją savo gyvenimo dalį aš per tą betvarkę perlipu ir einu skaityti knygos, nes betvarkė man skaityti netrukdo (čia ir yra toji paslaptis “kada tu skaitai?” – kai kiti tvarkosi, aš skaitau). O bet tačiau, jaučiuosi žiauriai pavargus ir pikta nuo nuolatinio tvarkymosi ir daiktų rankiojimo (nes tai mažina laiką, kurį galėčiau praleisti skaitydama), tai greičiausiai pasiekiau tokią ribą, kai reikia kažką daryti, o paskutiniu metu kažkaip labai pradėjo į akis kristi knygos apie namų tvarkymą, tad su didelėmis viltimis ir mažais akių vartymais aš jų imuosi. Taip taip – aš.

Tik dabar nesijuokit, nes pradėjus skaityti, pusę pirmos atsikėliau iš lovos ir pradėjau mesti lauk daiktus. Ne pagal knygoje rekomenduojamą tvarką, kad reikia pradėti nuo rūbų – pirmiausia pradėjau nuo popierių. Ir išmečiau pilną juodą maišą popierių! Tą maišą vos pakėliau, tad kitą dieną vilkte nuvilkau į mašiną ir nuvežiau į konteinerį. Ir čia dar ne pabaiga, nes norėjau ir pamiegoti, ne tik tvarkytis. Ir didžiausias nervas dabar, kad aš ne namie ir negaliu išmesti/išdalinti pusės daiktų. Tad vienintelis mano noras dabar yra, kad tik mano sveikas įniršis neišblėstų.

Žinau, kad neįvykdysiu visų autorės rekomendacijų, nes autorė yra totali tvarkos maniakė, o aš – knygų, tai mūsų biolaukai truputį nesutampa, bet mano naktinis popierių metimas rodo, kad knyga veikia!