Vakar savo kukuliui kepančiam sniego tortus sakiau: “Čia paskutinis sniegas, pasidžiauk dar”, o vakare kaip drėbtelėjo dar vieną krūvą “paskutinio sniego”… O šiandien gavusi braškinį atviruką iš pradžių pagalvojau, kad ne man, kad paštininkai suklydo, o paskui pagalvojau, koks skanus, ypač niekaip neateinant pavasariui.

O atvirukas vis dėlto man ir KŽG 🙂 Nuo knygos laimėtojos Eglės 🙂 Ačiū, Egle! Toks malonus siurprizas!!!

PS dar pamiršau parašyt, kas ant atviruko užrašyta 🙂

Wir konnen den Tag nicht verlangern, aber wir konnen ihn versussen. W.Lindenberg

Mes negaline dienos prailginti, bet galime ją pasaldinti. 🙂

Mmm