Siaubiakiška kiekvienai mamai ar tėvui situacija – gyvenant prie jūros, nusisukus vos sekundei, dingsta vaikas. Daugiau labai negaliu rašyti, nes viskas bus spoilinimas. Kas man knygoje patiko – kad neperpūsta, neištampta per daug ir pakankamai tikroviška, nors ir linkusi biškį į mistiką, bandoma skaitytoją užvelti su nuo jūros girdimais viliojančiais balsais. Būū. Kas knygoje buvo kitaip ir gal net keistai, tai, kaip vaiko netektį išgyveno tėvas ir kaip motina. Gal motinos labai ir nesužinom, nes daugiau vyro perspektyva pasakojama, bet man pasirodė, kad motina greičiau susitaikė su netektim ir nusprendė kažkaip gyventi toliau, o tėvas totaliai pastrigo. Nėra kažkas keisto ar netikroviško, bet atkreipiau dėmesį.
Patiko, kad susiskaitė greitai, tinkamas skaitinys pavargusiom smegenim vietoj brausinimo, kai tik reikia braukti puslapiais akis. Bet, kad knyga labai kažkuo ypatinga irgi negalėčiau pasakyt. Nebanali, greita, kai tokios norisi ir reikia.
_____________________________________________
Už knygą dėkoju “Baltoms lankoms”
knyguziurkes.com 