Šįvakar baigiau skaityti vaikams, nors puikiausiai galėtų skaityti patys – labai tinkamas formatas – didelės raidės, iliustracijos, nedaug teksto puslapyje, tad nepabosta ilgai užsibuvus viename puslapyje.
Istorija prasideda kiek nukrentant iš dangaus – pradžioje nelabai aišku, kas vyksta, bet gal dėl to, kad pripratau, kad, pvz., knygose apie raganą Lilę kiekvieną kartą yra ilga įžanga apie tai, kas ta ragana Lilė ir visa kita, o čia – iš karto veiksmas ir nuotykiai. Ir labai geras paslėptas moralas apie draugystę, apie tai, kad niekada nevėlu susidraugauti, pažvelgt į aplinkinius kitu kampu ir šiaip, kartas nuo karto pažiūrėti į stebuklingą veidrodį, kuris parodo žmogui tai, koks jis iš tikro yra. Tik atsargiai, neišsigąskite. Savęs veidrodyje.
Kiek užkliuvo vertimas. Įtariu, kad vertėja nelabai draugauja su animaciniais herojais, nes įtariu, kad Sultenė turėjo būti Auksaplaukė, bent jau taip man paaiškino vaikai, kai paklausiau, kas ta Sultenė per viena, jų manymu. Gal ir kiti keisti herojų vardai turėtų būti kitokie, bet kiti taip neužkliuvo.
Vienu žodžiu, visai neblogai, turėtų patikti ir berniukams, ir mergaitėms, visiems, neseniai pradėjusiems skaityti.
knyguziurkes.com 