Šiandien liūdnokos sukaktuvės – lygiai prieš 8 metus mirė Astrid Lindgren. Bet kadangi ji pati nemėgdavo kalbėti apie mirtį (kasdien kalbėdama telefonu su seserimis kiekvieną pokalbį pradėdavo žodžiais “Mirtis mirtis”, kad po to galėtų kalbėti apie kitus dalykus ir nebegrįžtų prie tos temos), tai ir aš nenoriu per daug to šiandien akcentuoti. Geriau jau pakalbėti apie pačią Astrid ir jos knygas.
1944 metais, kai Astrid Lindgren pasiūlė vienai didžiausių leidyklų Bonniers savo knygą apie Pepę Ilgakojinę, jie jos knygą atmetė. Įsivaizduojat, kaip po to jie turėjo nagus graužti iš apmaudo? Ypač turint galvoje, kad iš viso pasaulyje yra parduota apytiksliai 145 milijonai egzempliorių.
Pats populiariausias personažas- taip gerai pažįstama Pepė Ilgakojinė. Knygos apie ją yra išverstos į 64 kalbas. Ji taip pat yra vienas pačių kontraversiškiausių personažų, pvz., Prancūzijoje iki 1995 metų išleistose knygose nebuvo kai kurių įvykių, nes Pepė elgėsi per daug anarchistiškai 😉
Man pati juokingiausia knyga – “Mes Varnų saloje”, o liūdniausia, aišku, yra “Broliai Liūtaširdžiai “. O jums kurios Astrid knygos labiausiai patinka?
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Pati nerealiausia – Ronja plėšiko duktė! Mes Varnu saloje – superine irgi. Tureciau bent viena is ju dabar, tai jau sianakt skaityciau 🙂
O kai Dalia Sruogaitė bandė išleisti Amerikoje “Dievų miškas”, tai atmetė net 16 leidyklų 🙂
Šiek tiek ne į temą, bet kažakip prisiminiau 🙂
“Kalio Bliumkvisto nuotykiai”!
Ir filmas toks fainas buvo, pamenat? Nors įgarsintas rusiškai, tai ši tiesų lietuviškas filmas, Vilniuj filmuotas.
Radau vos ne pusę jo čia:
http://teramult.org.ua/mult/1979_lt_film_kalle.syschik/
Aš esu skaičiusi “Pepę Ilgakojinę” ir “Ronją plėšiko dukterį”. Geriau prisimenu pirmąją, kuri man labai patiko 🙂
Ir Pepė ir Ronja yra fantastiškos knygų veikėjos, ar ne? Drąsios, sumanios, savarankiškos- gražus pavyzdys vaikams 🙂
Oi visos nuostabios – analizavome jas vaikų literatūros paskaitose. Ten dėstytoja iškėlė mintš, kad rašydama Karlsoną, rašytoja pašiepė Sovietų Sąjungos tam tikrus dalykus – pvz. kad vagys vagia skalbinius – atseit taip galjo nutikti tik čia, o ne vakaruose ir pan. Nežinau kiek čia tiesos. BEt mintis įdomi.
Man visgi Kalsonas, nes kai skaičiau vaikas – buvo nerealu, svajojau kaip milijonai apie tokį gerą draugą 😀
Kai skaičiau studentė, liųdėjau dėl pamiršto, vienišo berniuko, “supratau” visas jo vizijas, įterpiau jas į tokias sąvokas kaip “perkėlimas”, “neigimas” ir t.t. ir pan.
O dabar pasakodama sūnui, nes dar per mažas, kad visą skaityčiau – galvoju, kad tikiuosi būti tokia mama, kurios mažas berniukas neišsigalvos draugo, nes tėvai neturi laiko 😦 Challenge…
Viešpatie mano kiek klaidų… 😦 Pasiteisinu tik dėl kito kompiuterio, bet ką čia besiteisinsi…
Kristina, komentaruose leidziam 🙂 🙂 🙂
O šiek tiek gailiuosi. Vaikystėje žiūrėjau daug filmukų “Muminukai”, “Alisa…”, “Karlsonas”, “Pėpė…” ir kitas, tai todėl neskaičiau šių knygų ir dabar jaučiuosi, kaip vienintelė to nedarius 😦 Bet man tada atrodydavo, kam skaityt, kai matei jau viską 🙂
Dori, as ir neskaicius, nes tiesiloog nepavyko ju vaikystej gauti. Dabar tikiuos su kukuliais perskaityt 🙂
Dori, tikrai ne vienintele 😉 Kaip gerai, kad turesim galimybe ta klaida istaisyti, skaitydami knygas su savo vaikais (savo vaikams)!
Oi Dori, Lindgen būtent ta rašytoja, kurią gali drąsiai skaityti ir suaugusi 😉 Aš buvau labai labai nustebusi, kai studijuodama susidūriau su vaikų literatūra – kiek ten gėrybių!!!!! Vaiku būdama visko neperskaitai ir užmeti, ai maždaug išaugau…o iš tiesų jug tik labai labai mažytė dalis vaikų literatūros yra rašyta specialai vaikams, didžioji dauguma tokia tapo, prisitaikė, buvo pamėgta būtent vaikų.
Na spėju, kol neturėsiu savo kukulių, tai ir nepaskaitysiu 😀
Kristina, labai idomuskomentaras apie vaiku literaturos tapimavaiku literatura. niekuomet apie tai nebuvau pagalvojus!
Oi-labai daug pavyzdžių! Tas pats Hoffmanas (beje jo aukso puodas-tiiikrai ne vaikiškai skaitoma), Andersenas,Tolkienas, Cvirkos visa eilė apsakymų, Tvenas, Dikensas, Kerolis…užstrigo dabar, bet dar eilė kitų.
Čia apie vaikų literatūra daug rašoma:http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?-1028814716
Kristina/Anafora, aciu uz linka! jau narsau!
jau nekalbant apie milijonus suaugusiuju skaitanciu Hari Poteri. Leidykla net dviejopais virseliais knyga leidzia: pirmasis variantas skirtas daugiau vaikams, o antrojo virselis labiau pritaikytas suaugusiems (Harry Potter adult covers)
mano vaikystė nėra tokia jau tolima, bet tikrai neužmiršiu, su kokiu entuziazmu skaitydavau A. Lindgren knygas. Emilis iš Lionebergos, Pepė Ilgakojinė, broliai liūtaširdžiai (tik gaila, kad pastarosios turinio nebeprisimenu.. ), Ronja- plėšiko duktė.. Mūsų visų Madikė- ne kartą skaityta knyga. Tik ,,mes varnų saloje”, pamenu, nepatiko.. Būtinai ateity skaitysiu savo būsimiems vaikams šias knygas, nes jos žymiai geresnės už visokius harius poterius (gal tris knygas perskaičiau ir daugiau nebeturėjau noro skaityt.. )
O taip!
Seniai, per savo penktąjį gimtadienį, gavau dovanų “Emilį iš Lionebergos”. O, kaip skaičiau! O, kaip norėjosi, kad nesibaigtų! O,kaip paskui ieškojau visų kitų jos knygų!
Tėvai sakė, kad ir iki tol daug skaitydavau. Bet turbūt tik Astrida buvo tas didžiausias paskatinimas skaityti knygas.
Aš taip pasigendu to jaukaus ir šilto jos knygų pasaulio.
Nors neseniai vėl perskaičiau knygą “Papieviai”. Nustebau, bet buvau jau primiršusi, kad Astrida rašė ir apie liūdesį, ir apie skausmą, ir truputį apie siaubą.
Bet visgi viskas taip gražu. Savo vaikams skaitysiu:)
Manau, kad vaikiškas knygas galėtų skaityti ir suaugę. Bet gaila, kad tai nėra priimtina visuomenėje. Jeigu suaugęs žmogus skaito vaikiškas knygas, dažnai užsuka į vaikų literatūros skyrių, tai jį aplinkiniai nužiūri kreivai, mano, kad toks žmogus suvaikėjo, kad kažkas jam negerai su psichika. Gerai jeigu turi mažų anūkų, tai prieš kitus gali pasiteisinti, kad tiems savo pabiručiams atėjai kokios knygos parinkti. Aš mielai ir dabar, būdama 20 metų su trupučiu, dar kartą perskaityčiau vaikystėje (kokioje ketvirtoje klasėje) skaitytą A. Lindgren knygą ,,Broliai liūtaširdžiai“, nes jau nebeatsimenu apie ką ta knyga, tik prisimenu, kad labai ji man patiko. Taip pat iš šios rašytojos knygų esu skaičiusi ,,Ronja plėšiko duktė“, ,,Pramuštgalvių gatvė“, ,,Pepė ilgakojinė“. O iš viso Lindgren yra parašiusi daugiau nei 70 knygų, taigi dar daug reikėtų perskaityti.